AR MUZIKOS INDUSTRIJA NEDRAUGIŠKA APLINKAI?

white plastic cup on white sand beach during daytime

Pastarąjį dešimtmetį, klimato krizė tapo viena opiausių problemų, su kuria kovojame ir kurią bandome išspręsti. Retai susimąstome, tačiau nemenka klimato krizės dalis atitenka ir muzikos industrijai, o jos valdyme ši industrija atlieka reikšmingą vaidmenį. Kasmet įvairaus masto festivaliuose, muzikos koncertų vietose ar muzikiniuose turuose susidaro didžiulis kiekis atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Laimei, per pastaruosius porą metų, muzikos industrija įsivertino savo sukeliamą poveikį aplinkai ir pradėjo ieškoti galimų sprendimų būdų kovoje su klimato krize. Ypatingu dėmesiu kovai su šia problema pasižymėjo festivalių sektorius, kuris buvo vienas pirmųjų bandžiusių sumažinti muzikos industrijos daromą žalingą poveikį aplinkai. Nors nedideli pakeitimai jau įgyvendinti, vis tiek to neužtenka. Kokios galimos galimybės ir iššūkiai laukia ateityje? Kas daro įtaką pokyčių procesui?

Klausydamiesi savo mėgstamiausių dainų retai susimąstome, kokį kelią tam įrašui tenka nueiti (daugiau skaitykite: NERIAME Į ALBUMŲ LEIDYBOS VANDENIS KARTU SU LMIC). O pirkdami savo mylimų atlikėjų vinilines plokšteles dėl autentiškumo nepagalvojame, jog tai yra viena iš kenksmingiausių medžiagų gamtai. Viniluose esančių medžiagų įrimo laikas gali trukti net iki 1,000 metų ar ilgiau. Vinilinių plokštelių piko metais, 1977-aisias, muzikos pramonė Jungtinėse Valstijose sunaudojo 58 milijardus kilogramų plastiko, tačiau ši suma yra keturis kartu mažesnė lyginant su sąnaudomis, kurias sunaudoja muzikos streaming‘o produkcija.

Paveikslėlis panaudotas iš muzikinio tinklaraščio „The School of Music Business“

Diskusijose apie muzikos industrijos sukeliama žalą ekologijai akimirksniu mūsų mintys stabteli prie įvairių muzikos festivalių ir koncertų vaizdų, kuriuose dalyvaujantys dešimtys tūkstančių žiūrovų tampa tiesioginiais kenkėjais. Milžiniško kiekio elektros energijos naudojimas, generatorių (dažnai benzininių) paklausa, šimta tūkstantinių transporto priemonių, į orą išleidžiančių dujines toksines medžiagas, naudojimas, milijonas besimetančių nuorūkų ant žemės ir nebereikalingu plastiku nukloti takai.

Konferencija apie žaliąją muzikos turų vadybą

Koncertų ir muzikos festivalių žala aplinkai nėra paslaptis. Nelikdami abejingi klimato krizės problemiškumui, muzikos industrijos profesionalai ėmėsi iniciatyvos ir šiandien koncertų metu naudojami perdirbami daugkartiniai puodeliai ar įteikiamos dėtuvės nuorūkoms kaupti lauko renginiuose nebėra naujiena, kaip ir daugelis kitų pakitimų, įvykdytų atsižvelgiant į prastėjančią klimato kaitos situaciją.

Nors gyvų koncertų ir muzikos festivalių žala nepalieka visuomenės abejingos, tačiau nematomas priešas vis dar yra toks pat kenksmingas. Muzikos streaming‘as iš esmės yra muzikos duomenų perdavimo srautinė terpė. Nors pačios programos neužima didelio kiekio duomenų vartotojo įrenginyje, muzikos srautą transliuojančios įmonės turi investuoti į duomenų centrus, kurie rūpintųsi duomenų apsauga ir transliavimu. Duomenų centrai išskiria labai daug šilumos, todėl be gausaus elektros energijos kiekio, kurį naudoja kompiuterių serveriai, šiuos centrus reikia nuolat aušinti, o tai padidina elektros energijos ir aušinimo išlaidas. Dr. Matt Brennan atliktas tyrimas „Muzikos kaina“ Glazgo Universitete nustatė, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų ekvivalentai (vien tik saugodami ir perduodami skaitmeninius failus, skirtus klausantiems muzikos internetu ) sudaro nuo 200 iki 350 milijonų kilogramų, o tai iliustruoja didelius aplinkosaugos nuostolius.

Ar COVID-19 pandemijos sukelti padariniai turėjo teigiamos įtakos? Gyvosios muzikos atlikimo sektoriaus sustabdymas privertė reorganizuoti atlikėjų koncertinę veiklą, kuri dažnu atveju persikėlė į virtualią erdvę. Virtualūs koncertai gali būti tvaresnis būdas mėgautis muzika, nes pramogų pramonė sunaudoja labai daug energijos, o koncerto lankytojai pagamina daugybę atliekų. Pagal pateiktus Tarptautinės nevyriausybinės fonogramų pramonės federacijos (angl. International Federation of the Phonographic Industry, toliau - IFPI) duomenis, metinėje pasaulinės muzikos įrašų industrijos ataskaitoje yra ryškiai pabrėžta pakitęs muzikos vartotojų elgesys. Muzikos pasiklausymas muzikos transliavimo platformose (tokiose kaip Spotify) smarkiai išaugo. Nors nuotolinių muzikos atlikėjų pasirodymų integracija skamba žaliai, tačiau nereiktų apsigauti. Šalia virtualių pasirodymų atsirado ir nauji „Drive-in“ koncertų formatai, kurie sparčiai populiarėja visame pasaulyje. „Drive-In“ koncertų žala dar nėra paskaičiuota, bet yra manoma, jog jų žala gamtai gali būti didesnė dėl privalomos transporto priemonės eksploatavimo ir išmetamųjų dujų, nors procentaliai atliekų yra pagaminama mažiau.

Muzikos industrijoje ekologiškumą galima išskirti į dvi sritis. Viena – ekologiškas darbų ir produktų organizavimas, kita – atlikėjas , kaip nuomonės formuotojas, gali įkvėpti savo auditoriją ir paskatinti jos sąmoningumą klimato kaitos problematiškumui. Plastikinių kompaktinių muzikos diskų pakuočių keitimas į aplinkai draugiškesnes alternatyvas yra tiek pat reikšmingas dalykas kiek paties atlikėjo iniciatyva, raginanti auditoriją nelikti abejinga klimato krizės problemiškumui. Šią akimirką ekologiškumas muzikos industrijoje yra raginamas, bet ne reikalaujamas darbo etikos subjektas. Galutinis rezultatas priklauso asmeniškai nuo kiekvieno renginio organizatorius, muzikos vadybininko ar atlikėjo pozicijos ir noro savo vykdomą veiką sieti su žalesne pramogų industrija. Lietuvos muzikos informacijos centras rūpinasi aplinkai draugiškų produktų leidyba. Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė teigia, kad LMIC plastiko leidyboje jau beveik atsisakė. <...> mes nenaudojame plastikinių kompaktinių diskų dėklų, daugiausiai kuriame pakuotes iš kartono, taip pat spaudoje stengiamės naudoti kuo mažiau lako <...> Mes visada renkamės kokybišką popierių ir atsakingai planuojame leidinių tiražus.

TV pokalbio laidos YouTube kanale Music Ally diskusija apie tvarią muzikos industriją

Šiandien muzikos industrijai vis dar kapstantis iš ekonominio nuosmukio duobės ir pratinantis prie alternatyvių darbo metodų yra sunku numatyti kas jos laukia ateityje. Galime tik pasidžiaugti, kad iki COVID-19 pandemijos atsirado ne tik žalieji festivaliai, tarptautinės asociacijos, bet ir nemaža dalis atlikėjų, propaguojančių tvarų gyvenimo būdą (kai kuriems toks gyvenimo būdas padėjo tapti žymesniems) Popierinių bilietų atsisakymas, rūšiavimas, ekologiški logistiniai koncertų sprendimai, plastiko naudojimo atsisakymas ar jo vartojimo sumažinimas iki minimumo ir t.t. Maži sprendimai gali tapti ypatingai reikšmingais.

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________