„EUROVIZIJA“. Kiek realus šio dainų konkurso apolitiškumas?

Kasmet, patys nuožmiausi gerbėjai stipriai palaiko savo šalies atstovus ir spėlioja, kas bus sekantis šios muzikinės kovos nugalėtojas. Tačiau kiek yra akylūs šio dainų konkurso žiūrovai? Realu, kad „Eurovizijoje“ paslėpti politiniai pareiškimai dalies žmonių gali likti ir nepastebėti.

Ko gero, kiekvienam mėgstančiam stebėti muzikinius renginius ar konkursus žodis „Eurovizija“ asocijuojasi su metus laiko nekantriai lauktu, spalvingu, tviskančiu prabanga ir jaudinančias emocijas keliančiu šou. Kasmet, patys nuožmiausi gerbėjai stipriai palaiko savo šalies atstovus ir spėlioja, kas bus sekantis šios muzikinės kovos nugalėtojas. Tačiau kiek yra akylūs šio dainų konkurso žiūrovai? Realu, kad „Eurovizijoje“ paslėpti politiniai pareiškimai dalies žmonių gali likti ir nepastebėti. O, galbūt, priešingai – tai priežastis, kodėl šis konkursas vis dar traukia žiūrovų dėmesį? Politiškumo aspektai čia iš tiesų egzistuoja ir yra gajesni nei galima įsivaizduoti.

Kasmetinis „Eurovizijos“ dainų konkursas yra renginys, kuriame varžosi Europos ir dalis ne Europos šalių. Šis renginys sudarytas iš dviejų pusfinalių ir finalo, kurie transliuojami tiesioginėje televizijoje. Profesionali apranga, ryškiaspalviai efektai ir aukšto lygio dainos – tai pagrindinės konkurso detalės, tiesa, neretai ir viešai diskutuotinos. Nepamirškime ir to, kad laimėjusiai šaliai tai gali būti puiki reklama, nes „Euroviziją“ kasmet stebi nei daug nei mažai – 200 milijonų žmonių. Gaila, tačiau laimėti nėra taip paprasta.

Taip, galima teigti, kad „Eurovizija“ yra ne šiaip sau eilinis konkursas – tai šou, kuris dainomis visame pasaulyje jungia milijonus žmonių. Tačiau kultūra nėra vienintelis šio renginio aspektas – savo rolę čia turi ir politika.

Oficialiai šis dainų konkursas nėra vertinamas kaip politinis: remiantis „Eurovizijos“ taisyklėmis, bet kokie politiniai pareiškimai joje yra draudžiami, nes taip konkurso dalyviai gali būti diskvalifikuojami. Panašu, kad kai kurioms šalims tai – ne kliūtis. Žinoma, sugriežtėjus taisyklėms, pastaraisiais metais politika šiame konkurse yra ne tokia akivaizdi, dėl ko išvengiama pašalinimo. Tinkamas pavyzdys – daina „1944“, su kuria savo šalį „Eurovizijoje“ 2016-aisiais atstovavo ukrainietė Jamala. Oficialiai teigiama, kad daina yra apie atlikėjos močiutę, kuri gyveno Krymo regione, Ukrainoje, tačiau 1944-aisiais buvo ištremta į Rusiją. Kaip tik panašiu metu, kai buvo išleista daina, Rusija prisijungė Krymo pusiasalį – būtent todėl buvo galima matyti aiškų dainos ir šalies ryšį. Visame pasirodyme tiesioginių užuominų apie konkrečią situaciją neaptikta, todėl šalis ir nebuvo diskvalifikuota. Tačiau kas gali žinoti, kaip buvo iš tiesų?

Žinoma, patys akyliausieji ir besidomintys politiniu pasauliu žmonės mano, kad, visgi, tai buvo apsvarstytas žingsnis – siekis skleisti žinutę. Tačiau viskas pavyko dar geriau – žinutė ne tik pasiekė klausytojus – vienintelė su istoriniu, ir iš ties skaudžiu kontekstu susijusi daina tapo nugalėtoja.

Būtent čia ir kyla klausimas – kur baigiasi menas ir prasideda politinis aktyvizmas? Žinoma, toks šalies dainos pasirinkimas tikrai nėra blogas dalykas, priešingai, papasakota istorija išties verčia susimąstyti ir suvokti situacijos rimtumą. Kaip bebūtų, daugelis ekspertų įžvelgė grėsmę: daina suvienys, ar suskaldys Europą?

Rusijos nepasirodymas 2017-ųjų „Eurovizijoje“ nebuvo be priežasties – tai kilo iš nepasitenkinimo nugalėtojos Jamalos dainai ir jai palankaus nuosprendžio dėl politinių apraiškų pasirodyme naudojimo. Šalis teigė, kad prieš juos esą naudojamas informacinis karas, o „Eurovizija“ virto politinių mūšių lauku. Tačiau norisi svarstyti – ar „Eurovizijos“ sprendimas diskvalifikuoti Jamalą ir jos dainą „1944“ būtų etiškas ir moralus? Čia, žinoma, kiekvieno subjektyvi nuomonė, tačiau galutinį sprendimą galiausiai nustato pats dainų konkursas.

Nepamirškime ir 2014-ųjų konkurso nugalėtojos, Austrijos atstovės Conhitos Wurst, sukėlusios diskusijas dėl LGBT bendruomenės teisių, taip pat #MeToo judėjimo įkvėptos 2018-ųjų „Euroviziją“ laimėjusios Izraelio dainininkės Nettos Barzilai bei daugelio kitų žinios skleidėjų. Tai atstovai, prisidėję prie žmonių nuomonės formavimo tinkama linkme. O dėl to reikėtų pasidžiaugti.

Net neabejojama, kad „Eurovizija“ ne kartą svarstė, ar politika gali pakenkti šio konkurso reputacijai. Tačiau galima manyti, kad taip nėra, nes žiūrovai vis dar nekantraudami laukia šio didingo šou. Kad ir kiek kiltų svarstymų dėl „Eurovizijos“ apolitiškumo, nauda net neginčijama – tai renginys, nuosekliai atspindintis politinius ir socialinius pokyčius Europoje. Juk taip svarbu šalių problemas ir skaudulius pamatyti kitomis akimis. Tad, trumpas palinkėjimas prieš sėdant prie televizijos ekranų – ne tik klausykime, bet ir girdėkime.

Autorė: Kornelija Briliovaitė

2022/05/10

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________