VIS DAR PASIKLYDĘ MIŠKUOSE. GRETUTINĖS TEISĖS (II DALIS)

AGATA ir Gretutinės teisės

Autorinės teisės – vienas iš pagrindinių aspektų, skirtų nagrinėti muzikos industriją. Dažnai tai primena tankų mišką, nes kiekviena sutartis yra dalinai susijusi su šiomis teisėmis, dėl to yra svarbu suprasti jų funkcionavimą, nes dažnu atveju muzikos autoriai bei kūrėjai lieka be skatiko, t.y., atidavę savo turimas teises muzikos įrašų kompanijoms ar net muzikos leidėjams. Pirmoje dalyje susipažinome su autorių teisėmis, tačiau kas yra gretutinės teisės ir kaip jos veikia muzikos industrijoje?  

Gretutinės teisės – tai muzikos atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių  pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių (atlikėjams) interesų apsaugą. Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

 ·  transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida;

 ·  įrašyti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą;

 ·  atgaminti atlikimo įrašą;

 ·  padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą;

 ·  platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant;

 ·  teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą.

Gretutinių teisių objektai, kaip numatyta Įstatyme, yra tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija. Gretutinių teisių turėtojai turi išimties teisę leisti ar uždrausti muzikinio kūrinio atlikimą, įrašų panaudojimą ir teisę gauti atlyginimą už muzikinio produkto naudojimą rinkoje.

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių Įstatymas išskiria ir detalizuoja pritaikomas teises tiek atlikėjams, tiek fonogramų gamintojams.

ATLIKĖJŲ TEISĖS:

Atlikėjas turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Jis turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.

Taip pat, atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti:

1. transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida;

2. įrašyti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą;

3. atgaminti atlikimo įrašą;

4. padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą;

5. platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant( įskaitant viešą siūlymą juos įsigyti, nuomoti, teikti panaudai). 

 Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės yra saugomos neterminuotai, tačiau turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos.

·  50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo, KURIS NĖRA FONOGRAMA, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;

·  70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, KURIS YRA FONOGRAMA, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

FOFONOGRAMŲ GAMINTOJŲ TEISĖS:

Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1. 1. atgaminti fonogramą;

2. 2. išleisti fonogramą;

3. 3. padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą;

4. 4. platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti.

Fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų išleistai fonogramai, skaičiuojant nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Neišleistai fonogramai yra taikomas lygiai toks pat galiojimo laikotarpis, tačiau skaičiuojamas nuo pirmojo teisėto viešo paskelbimo datos.

Lietuvoje gretutinių teisių administravimu rūpinasi asociacija AGATA. AGATA yra atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių kolektyvinio administravimo organizacija. Ji rūpinasi ne tik licencijų išdavimų gretutinių teisių vartotojams, bet taip pat rūpinasi, saugo bei surenka atlyginimą gretutinių teisių turėtojams: muzikos atlikėjams ir fonogramos gamintojams. Ne visas  Įstatymo suteikiamas teises teisių savininkai – atlikėjai bei fonogramų gamintojai – gali įgyvendinti patys. Pavyzdžiui, teise į atlyginimą už transliavimą ar viešą paskelbimą gali pasirūpinti tik kolektyvinio gretutinių teisių administravimo organizacija. Svarbu nepamiršti, kad šios organizacijos išduoda licencijas, leidžiančias tiek verslo sektoriams, tiek radijui, televizijai bei internetui naudoti muziką.

Svarbu paminėti, kad nemažą dalį šio pyrago pasiima didžiosios muzikos įrašų kompanijos, tokios kaip – Universal Music Group, Warner Music Group bei Sony Music Entertainment. Kokiomis dalimis yra skirstomi autoriniai atlyginimai bei kokį procentą atlikėjai kartu su muzikos leidėjais gauna iš gretutinių teisių organizacijų pristatysime kitoje dalyje.

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________