GRUPĖ „SISTERS ON WIRE“:

„Tam, kad rašytumei geras dainas, teks parašyti daug blogų dainų – kito kelio nėra“

Nuotrauka: Ignas Avižinis

Žiūrėdami į lietuviškąją muzikos sferą galime pastebėti, kad didelė dalis kūrėjų nebūna vieni – buriasi į grupes, kurios tampa draugystės šaltiniu, namais ar kūrybine oaze. Viena iš tų grupių, palaikančių draugystę ne tik muzikoje, bet ir gyvenime yra „Sisters On Wire“ – keturi draugai susibūrę muzikai, atėję skirtingais savo muzikos etapais ir šiuo metu patiriantys tikrą kūrybinį bei pripažinimo piką.

Didžioji dalis klausytojų juos atpažina niūniuodami vienas populiariausių grupės dainų, tokias kaip „Taip jau gavosi“ ar „Mėlyna Mėlyna“. 5 ir 7,4 milijonai peržiūrų kalba apie sparčiai augančias klausytojų gretas, širdžiai artimas melodijas bei laukiamus grupės koncertus.

Su „Sisters On Wire“ pasikalbėjome apie grupės pradžią, kūrybines keliones, Lietuvos muzikos industriją ir artimąją ateitį. Kviečiame skaityti!

Pažvelkime į praeitį. Kaip prasidėjo jūsų bendra grupės kelionė pirmuoju sąstatu?

Olegas (grupės vokalas, gitara, – aut. Pastaba) ganėtinai anksti užsikabino muzikos industrijoje. Būdamas 20-ies, dirbdamas su įvairiais projektais, pradėjo muzikos prodiuserio karjerą. 2013 metais nuvažiavo aplankyti savo vaikystės draugo Filo, kuris tuo metu gyveno Londone. Draugai ištisas dienas klausė muzikos, rodė vienas kitam savo parašytas dainas ir nusprendė sukurti grupę. Tada, žinoma, dar be pavadinimo. Taip prasidėjo darbas internetu ties pirmomis dainomis. Filas Londone, Olegas Vilniuje ir vėliau prie grupės prisijungė Gintas, kuris tuo metu gyveno Šiauliuose. Taip organiškai atsirado grupės pavadinimo pirma dalis „On Wire” (ant ryšio).

Kaip gimė grupės pavadinimas?

Turėjome jau pavadinimą „On Wire” bet atrodė, kad trūksta kažko. Bandėme skirtingus variantus. „Sisters On Wire” mums pasirodė įdomus, originalus pavadinimas. Taip ir palikom.

Pradžioje grojote pakankamai aštrią roko muziką. Galbūt turėjote kažkokių grupių įkvepėjų, iš kurių sėmėtės idėjų savajam skambesiui?

Tada klausėme daug roko ir žinoma, tai darė įtaką muzikai, kurią grojome. Mūsų grojaraščiuose buvo grupės Foo Fighters, Biffy Clyro, M83, Coldplay, Kasabian, Two Door Cinema Club, Friendly Fires ir daug kitų.

Vėliau prie Jūsų komandos prisidėjo vokalistė Ieva. Ar galima teigti, kad su Ievos atėjimu į grupę perėjote prie švelnesnės muzikos? Dabar kūriniuose, atrodo, atrandame lengvą moteriškumo akcentą.

Ievos atėjimas į grupę niekaip nepaveikė stiliaus. Perėjimas prie švelnesnio skambesio įvyko natūraliai. Mes norėjome išbandyti kažką naujo, na ir sunkios gitaros mūsų neįkvėpdavo taip stipriai kaip anksčiau. Pagalvojome, kad tikriausiai atėjo laikas keistis. Ieva atvirkščiai – mėgo sunkesnes dainas.

Kas sunkiausia dirbant grupėje?

Mokėjimas kalbėti, mokėjimas girdėti, mokėjimas bendrauti. Muzikinė karjera statoma metais. Pagrindas turi būti stiprus, o bet kokioje grupėje pagrindas yra bendravimas ir pagarba. Visa kita – išmokstama.

Kuris iš narių Jūsų grupėje yra neišsenkantis idėjų šaltinis, atnešantis daugiausiai kūrybinių vėjų į Jūsų vykdomą muzikinę veiklą?

Grupės kapitonu galima drąsiai pavadinti Olegą. Jis non-stop leidžia laiką pas save įrašų studijoje, kur atsiranda naujos dainos, aranžuotės, įrašai ir t.t.

Nuotrauka: Mantas Repečka

Nuotrauka: Ignas Avižinis

Kaip auginate ir išlaikote grupės bendrystę?

Tai vyksta natūraliai. Svarbiausias dalykas, kad kiekvienas jaustųsi laisvai ir galėtų pasakyti jei kažkas yra ne taip, ar kažkas nepatinka. Mūsų atveju prisideda ir tai, kad mes ne tik grupė – mes keturi draugai, kurie leidžia labai daug laiko kartu ne tik su muzika.

Kūrybinis procesas – malonumas ar sunkus tobulo skambesio ieškojimas?

Sunkus klausimas. Mėgėjas laukia įkvėpimo: laukia kol jį aplankys mūza, kažkas atsitiks ir nauja daina gims lengvai ir sklandžiai. Profesionalai dirba kasdien ir nesvarbu, ar šiandien atėjo įkvėpimas ar ne, ar mūza išėjo kažkur, ar atėjo. Tam, kad rašytumei geras dainas, teks parašyti daug blogų dainų – kito kelio nėra. Tad galima būtų pasakyti, kad kūrybinis procesas yra sunkus darbas ieškant skambesio, bet tai kartu ir labai malonus procesas.
Paskaičius komentarus po Jūsų, jei galima taip pavadinti, kultiniu kūriniu „Parallel World,“ galima pastebėti pakankamai ryškią temą – daugelis žmonių nežinojo, kad Jūs – Lietuvoje susibūrusi grupė. Kaip čia taip išėjo? Ar strategiškai daugiau dėmesio skyrėte užsienio rinkai?

Tikriausiai problema buvo ta, kad mūsų muzika buvo atskirta nuo mūsų asmenybių – ji neturėjo veido. Dar reikėtų pridėti, kad post‘us dažnai rašydavome anglų kalba, na, taip jau gavosi.
Iš pradžių mums tai atrodė kaip komplimentas ir patikdavo, bet paskui supratome, kad tame slypi problema. Jei žmonės nenutuokia, kad mes lietuviai, tai jie net nepagalvos, kad galima mus pakviesti realiai – pavyzdžiui, koncertuoti į miesto šventę.

Kažkada vienas kino prodiuseris mums pasakojo istoriją, kaip jam pasiūlė įdėti mūsų dainą į filmą. Nepaisant to, kad daina jam labai patiko, jis buvo kategoriškai nusistatęs prieš – sakė, kad bus daug problemų rasti kažkur užsienyje mūsų grupę ir sutvarkyti visus popierizmus. Gerai, kad tas žmogus, kuris prodiuseriui pasiūlė mūsų dainą „Paralell World“ žinojo, kad mes lietuviai ir taip sulaukėme jų skambučio.

Seniau kūrėte muziką vien anglų kalba, dabar perėjote prie lietuviško skambesio. Ar toks pasikeitimas buvo sudėtingas? Kurti lietuvių kalba – sunkiau ar lengviau?

Kurti savo kalba yra sunkiau, bet tuo pačiu ir lengviau. Sunkiau, nes jau teks paieškoti įdomesnių sakinių, formų ir pan. Jei rašai anglų kalba tai net „love me baby one more time” skamba kaip ir gerai. O lengviau, nes tu geriau jauti kalbą. Geriau jauti ar frazė pagal nuotaiką tinkama, ar ji stipri, ar banali, ar įdomi, originali. Tai dėl to kažkuo sunkiau, kažkuo lengviau.

Kodėl nusprendėte pereiti prie lietuviškų tekstų? Ar tai tiesiog natūraliai įvykęs muzikinis pokytis?

Natūraliai įvykęs pokytis. Norėjom išbandyti save muzikoje, bet su lietuviškais tekstais. Iš pradžių buvo sunku, bet kas bando tam ir sekasi.

Su lietuviškais kūriniais „Taip jau gavosi“ ir „Mėlyna Mėlyna“ sulaukėte ypatingai daug dėmesio tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio auditorijų. Ką Jums asmeniškai reiškia tie milijonus peržiūrų diktuojantys skaičiukai?

Yra keletas dalykų, kuriuos jie pakeičia. Visų pirma, kyla pasitikėjimas savimi ir pradedi galvoti, kad gali pasiekti dar daug daugiau. Kai atsiranda pasitikėjimas savimi tai ir elgtis pradedi kitaip.
Jeigu, pavyzdžiui, koncertas arenoje atrodė kaip miglota svajonė, tai dabar tai tampa realiu planu. Kyla tavo savivertė. Atsiranda noras ir galimybės padaryti sunkesnį, geresnį production‘ą.
Taipogi, skaičiai reiškia, kad atsirado daugiau klausytojų, o tai reiškia, kad atsiranda daugiau pasiūlymų koncertuoti. Viskas svarbu, viskas sujungta.

Ar yra buvę pastangų įlipti į kažkokius tai jau susiformavusius standartus? (Galbūt kilo didelis noras pakartoti vieno ar kito kūrinio sėkmę, todėl tinkamo skambesio ieškojimas tapo nenatūraliu procesu) Ar vis dėlto, iki šiol išlaikote pasimėgavimą kūryba ir nebandote nieko atkartoti?

Per tą laiką išmokome vieną dalyką – jeigu tik pradedi galvoti, kad tuoj atsisėsiu ir parašysiu hitą, tai gali iškarto eiti namo, nes nieko tu neparašysi taip galvodamas. Galbūt kažkam taip pavyksta, bet tik ne mums. Kūryboje svarbiausia atsipalaiduoti ir negalvoti apie tai kas bus – tiesiog daryk tai ką darai ir bandyk tai padaryti gerai. Ir viskas.

Kultūros Naktys. Nuotrauka: Ignas Avižinis

Ar galite teigti, kad pilnai atradote savo grupės skambesį?

Šiuo metu – taip. Ar jis keisis – taip. Kodėl? Nes mes keisimės, keisis skambesys, tekstai, aranžuotės – viskas keisis, nes mes kitaip žiūrėsim į pasaulį ir tai atsispindės mūsų muzikoje.

Pakalbėkime apie muziką kaip apie industriją. Per tiek metų (kaip grupė susikūrėte 2014-aisiais), kokios pirmosios mintys aplanko pagalvojus apie Lietuvos muzikos industriją?

Mes turime nuostabią muzikos industriją, kuri keičiasi į labai gerą pusę. Muzikantai palaiko vieni kitus, konkurencijos jausmas išvis dingsta. Muzikantai padeda vieni kitiems. Mes pajautėme tai kai išleidome dainą „Taip Jau Gavosi”, kai staiga žvaigždės pradėjo reklamuoti šią dainą savo socialiniuose tinkluose vien dėl to, kad daina jiems patiko. O kaip malonu yra sulaukti žinutės „Chebra, kokia nesveika daina, sveikinu!”, kai tau parašo žmogus, kurio muzikos tu klausai jau n metų. Mums atrodo, kad visumoje pas mus labai draugiška muzikos industrija.

Ar bendradarbiaujate, palaikote ryšį su kitomis Lietuvos grupėmis?

Taip, net labai. Mes iš tų kurie nebijo prieiti ir pasakyti „Seni, daina tiesiog bomba ir tu tiesiog bomba”. Tad jau spėjome susirasti daug draugų šioje industrijoje.

Kaip manote, ką turėtų žinoti/išmanyti šios industrijos naujokai?

Tai gali užimti laiko, būkite pasiruošę tam. Jeigu neišeina vienaip, pabandykite kitaip. Nebijokite keistis. Jei jums atrodo, kad svarbiausia muzika, o visa kita nesvarbu – tai žinokite, kad taip nėra. Daug grupių nesulaukia dėmesio vien dėl to, kad nemoka suorganizuoti dainos tinkamo pristatymo, ką jau kalbėti apie planavimą, strategavimą ir kitus dalykus. Jeigu galvojate, kad jums trūksta tik geros vadybos, jūs labai klystate. Gera vadyba visada stebi ir mato naujus projektus – tikriausiai jūs dar nepakankamai įdomūs. Reikia konkrečiai žinoti ko jūs norite – ne apytiksliai, ne svajonės formoje, o labai konkrečiai. Tada jūs daug greičiau judėsite į priekį.

Karantino laikotarpis: koncertų mažai, gyvo kontakto su vis augančia auditorija taip pat. Kaip išnaudojate šį laikotarpį muzikos prasme?

Kūryba. Karantinas pasibaigs ir reikia pasiruošti tam laikui. O kaip tai geriausia padaryti? Turėti daug naujų, gerų dainų.

Vilniuje uždarėte „Drive In Live“ projektą – tai buvo pirmas ir iki šiol didžiausias jūsų koncertas. Galima sakyti, kad susilaukėte tikrai didelio susidomėjimo. Patyrę pasisekimą, ar planuojate greitu metu surengti savo koncertą?

Taip, planuojame surengti savo ypatingą koncertą, bet sunku pasakyti kada – būtent dėl viruso situacijos. Dėl apribojimų ir pastovių pasikeitimų nežinome kaip tai tiksliai įgyvendinti – kokios bus sąlygos ir galimybės surengti koncertą.

Kokie yra Jūsų muzikiniai ateities planai? Gal sulauksime albumo?

Mūsų muzikiniai planai tai naujos dainos, naujos dainos, naujos dainos. Na, ir, žinoma, rengti didesnius, gražesnius, skambesnius koncertus. Apie albumą mes negalvojame – mūsų manymu, albumai šiuo metu gauna labai mažai dėmesio, tad mieliau dirbame su singlais. Mums toks darbo stilius ypatingai vaisingas, nes mėgstame susikoncentruoti ties vienu kūriniu, pilnai jį pabaigti ir išleisti, tuo pačiu sau pasakydami „baigta, einam toliau”.

Kokią žinutę norite perduoti savo klausytojui?

Mes džiaugiamės, kad turime Jus – mes tai labai stipriai vertiname. Mums tai svarbu – tai mums galimybė plėstis ir augti. Ačiū už Jūsų gražius žodžius, už Jūsų žinutes ir žinoma už tai, kad ateinate į mūsų koncertus.