IFPI IR AGATA: KAIP KEIČIASI MUZIKOS KLAUSYMOSI ĮPROČIAI?

Dar spalio mėnesį International Federation of the Phonographic Industry (toliau – IFPI) pristatė išsamią ataskaitą Engaging with Music 2021, nagrinėjančią pasaulyje dominuojančius muzikos klausymosi įpročius. Tai yra didžiausias pasauliniu mastu atliktas tyrimas, orientuotas į muzikos vartotojus. Šiame tyrime dalyvavo 43,000 asmenys, priklausantys 21 lyderiaujančiai šaliai muzikos srityje iš viso pasaulio. IFPI yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti muzikos pramonės interesus, prižiūrinti komercinį muzikos naudojimą ir ginanti autorines teises.

Nors Lietuvoje nėra daromi analogiški Engaging with Music 2021 tyrimai, aiškinantys vartotojų elgesį šalyje, muzikos atlikėjus bei fonogramų gamintojus vienijančios asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė, apžvelgdama pasaulines muzikos vartotojų tendencijas ir išleistą Engaging with Music 2021 statistiką, pasidalino ir mūsų šalyje esančia situacija.

IŠAUGĘS MUZIKOS KLAUSYMASIS

Pandemijai reorganizavus pasaulinį muzikos sektorių, jau pirmaisiais pandemijos metais buvo matomas ryškus mokamų muzikos įrašų pasiklausymo platformų prenumeratų išaugimas. Pagal IFPI pateiktus duomenis, daugiau nei 3/4 apklaustųjų klausosi muzikos išsipirkę licencijuotų muzikos transliavimo platformų prenumeratas, šiuo metu šių platformų naudojimas yra išaugęs net 51 proc. Asociacijos AGATA direktorė A. Begetė neslepia, kad vis didesnis muzikantų dėmesys yra skiriamas tik skaitmeninei įrašų leidybai.

Vartotojas klausydamas muzikos per muzikos transliavimo platformas vidutiniškai praleidžia 18,4 val. per savaitę. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, muzikos pasiklausymo platformų išaugimą lėmė ne tik apribotas gyvasis muzikos sektorius – vartotojai linkę klausytis pavienių muzikos atlikėjų dainų, o ne pilnų albumų. Dėl galimybės šiose platformose kurti savo grojaraščius, per kelis metus jų naudojimas suaktyvėjo dar labiau.

Tačiau ribojant gyvąjį muzikos sektorių ir muzikos atlikėjams nebegalint iš gyvų pasirodymų generuoti pakankamai pajamų, kyla klausimas: ar muzikos atlikėjų gaunamas uždarbis iš pasiklausymo platformų yra sąžiningas? „Naudojant mokamas (premium) muzikos platformų versijas, muzikantams generuojamas atlyginimas yra ženkliai didesnis nei naudojant nemokamas versijas, o atlyginimo dydis priklauso nuo klausytojo šalies, tai yra, kuo premium kainuoja brangiau, tuo daugiau pinigų už perklausas tenka muzikantams“, – teigia asociacijos AGATA direktorė.

Muzikantų atlyginimo dalis taip pat priklauso ir nuo susitarimų su jų leidybinėmis kompanijomis ir/ar tarpininkų, keliančių įrašus į muzikos platformas, kainodaros. Tad vienareikšmiškai teigti, jog muzikantams tenkantis atlyginimas yra nesąžiningas – negalima, jis priklauso nuo įvairių faktorių. Didžiausias pasipiktinimas muzikos industrijoje kyla dėl „YouTube“ (ne „YouTube Premium“) mokamo atlyginimo muzikantams, tačiau tikėtina, jog Europoje įgyvendinus naująją ES direktyvą, ši atlyginimo atskirtis sumažės“.

ŽAIDIMO INDUSTRIJA – NAUJA IR DAUG ŽADANTI PLATFORMA MUZIKOS ATLIKĖJAMS

Atliktas tyrimas parodė ilgai išliekantį ir stiprų ryšį tarp muzikos ir žaidimų industrijos, kuris nenustoja augti. Dar pandemijos pradžioje neterminuotai uždarius gyvąjį muzikos sektorių, didžioji dalis muzikantų ieškojo alternatyvių būdų ir pradėjo rengti muzikinius pasirodymus nuotoliniu būdu įvairiuose socialinėse medijose ar žaidimų platformose. 29 proc. apklaustųjų teigė, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių yra dalyvavę tiesiogiai transliuojamame koncerte nuotoliniu būdu, o 65 proc. pasisakė kad tęstų dalyvavimą nuotoliniuose koncertuose, net jei pandemijos apribojimai būtų pilnai panaikinti.

Žymių atlikėjų nuotoliniai koncertai tapo jaudinančia žaidimo dalyvių patirtimi. Kas dvidešimtas apklaustasis tyrimo dalyvis pripažino, kad jau yra dalyvavęs nuotoliniame muzikos atlikėjo pasirodyme žaidimo metu, iš jų 31 proc. žaidėjų dalyvavo virtualiuose koncertuose per „Fortnite“, „Roblox“ ar „Minecraft“ žaidimų platformas.

Luko Balandžio / 15min nuotrauka

Nors IFPI statistika akcentuoja išaugusį vartotojų susidomėjimą dalyvaujant žaidimų platformų organizuojamuose virtualiuose koncertuose, kyla klausimas: ar žaidimų sektoriuje yra vietos Lietuvos muzikos atlikėjams? Apie mūsų šalies atlikėjų galimybes įsilieti į žaidimų rinką paklausta asociacijos AGATA direktorė pabrėžia, kad netolimoje ateityje šiose platformose perspektyvu

tikėtis ir Lietuvos muzikos atlikėjų. „Lietuvos muzikantų įrašai jau dabar yra naudojami kuriant kompiuterinius žaidimus. Visgi labiau tikėtina, jog ateityje paklausiausia bus ne populiarioji, o akademinė/tautinė muzika, kuri tinka specifiniams kompiuterinių žaidimų žanrams – sako A. Begetė.

APIE MUZIKOS PIRATAVIMĄ

Nelicencijuotos muzikos prieinamumas ir jos naudojimas vis dar yra opi, globali ir muzikos ekosistemą trikdanti problema. Trečdalis tyrimo dalyvių naudoja neteisėtus ar nelicencijuotus muzikos parsisiuntimo ir klausymosi metodus. „Muzikos piratavimo mastai atsiradus legaliai ir patogiai alternatyvai – muzikos klausymo platformoms – ženkliai sumažėjo. Visgi ši problema dar yra aktuali, nes dalis lietuvių, užuot naudoję „Spotify“, „Pakartot.lt“ ar „Apple Music“ platformas, nelegaliai parsisiunčia įrašus iš „YouTube“ svetainės. Tai yra pakankamai nauja piratavimo forma, kurios pateisinti neįmanoma, nes visa muzika yra prieinama legaliai, o „YouTube“ atveju – nemokamai“, – apie piratavimo situaciją Lietuvoje atsiliepia AGATA direktorė.

Tačiau pasaulinė muzikos bendruomenė nepraranda optimizmo, nes muzikos vartotojai vis dažniau įsigyja fizinius albumus CD arba vinilinių plokštelių formatu. Fizinių albumų paklausa yra dvigubai išaugusi jaunimo, 25-34 amžiaus, grupėje. Nors 81 proc. vartotojų moka už muzikos transliavimo platformas, 58 proc. apklaustųjų yra vinilinių albumų pirkėjai, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 44 metų.

Išaugęs fizinių albumų pirkimas jaunimo tarpe nėra naujiena ir Lietuvoje. „Fizinės muzikos albumų kopijos visada turės savo vietą muzikos industrijoje, nes vinilai (ar CD) įneša tam tikrų ritualų į muzikos klausymą. Tačiau nereiktų tikėtis, kad fiziniai pardavimai ženkliai augs ir ateityje. Tiesiog jauni žmonės, kurie visą savo gyvenimą muzikos klausė tik skaitmeniniu būdu, nori pajausti ryšį su jiems artima muzika perkanti fizines kopijas“ – teigia A. Bagetė.

MUZIKOS SUKURIAMAS TEIGIAMAS POVEIKIS ASMENYBEI

IFPI darytas tyrimas atskleidė, kad muzika padeda psichologinei bei emocinei vartotojų būsenai. Muzika sudėtingais laikais suteikia paguodą ir gydymą, taip prisidėdama prie daugelio, o ypač jaunesniųjų, gerovės kūrimo. 87 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad muzikos klausymasis pandemijos metu jiems suteikė emocinę pagalbą ir prisidėjo prie jų laimės augimo. 68 proc. 16-19 metų amžiaus žmonių atsakė, kad nauja mėgstamų atlikėjų leidyba jiems padėjo ištverti sunkius, pandemijos laikotarpiu vykusius momentus.

Apibendrinama „Engaging with Music 2021“ tyrimo duomenis Agnė Beretė neslepia, kad trumpų video platformų („TikTok“, „Instagram Reels“ ir kt.) sprogimas tapo tendencija, pasiteisinančia ne tik pasaulinėje, bet ir Lietuvos muzikos rinkoje: „Šios platformos yra itin populiarios mokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Jų įtaka yra tokia didelė, kad muzikos industrijoje jau kalbama ir apie „TikTok formatą” – t.y. muzikos kūrinį, kurio tam tikrą 20-30 s. ištrauką klausytojai galėtų patogiai panaudoti savo kuriamuose video“, – teigia ji. Asociacijos direktorė taip pat pataria socialinius tinklus naudoti muzikantams, norintiems populiarinti savo prekės ženklą ir didinti sekėjų ratą.

Tarptautinė fonogramų pramonės federacijos CEO Frances Moore pabrėžia, kad publikuotas „Engaging with Music 2021“ tyrimas „pasakoja istoriją apie tai, kaip gerbėjai visame pasaulyje užmezga ryšį su atlikėjais ir muzika būdais, kokiais jie nė neįsivaizdavo“.

Pilną IFPI „Engaging with Music 2021“ ataskaitą gali atsisiųsti čia: http://inx.lv/pjHo

2022/01/25

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________