INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ. KĄ APIE TAI REIKĖTŲ ŽINOTI PRADEDANČIAJAM AUTORIUI?

Autoriui, kuris dar tik žengia pirmuosius žingsnius į muzikos industrijos platybes, visa informacijos gausa apie šį kūrybinį pasaulį gali atrodyti kaip didžiulis neatpainiojamas tinklas. Tačiau nuosekliai ir atsakingai analizuojant informaciją ir tam tikrus konkrečius žingsnius, galima palengvinti savo muzikinę kelionę ir ateities pasirinkimus. Šis straipsnis, parengtas kartu su Asociacija LATGA, padės Tau praplėsti žinias ir išsiaiškinti pagrindinius procesus muzikos industrijoje. Šį kartą pristatome informaciją apie intelektinę nuosavybę.

Intelektinė nuosavybė. Kas tai?

Autorių ir jų kūrybos vaisių pasaulyje yra apstu, todėl iškyla problema – ar aš galiu būti tikras, kad mano parašyto sėkmingo kūrinio niekas nepavogs? Ar šis produktas nebus naudojamas viešai be mano sutikimo? Žinoti intelektinės nuosavybės apsaugos aspektus naudinga ne tik muzikos, bet ir kitų meno sričių kūrėjams.

Taip atsiranda nauja sąvoka – Intelektinė nuosavybė. Tai nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma. Intelektinės nuosavybės teisė saugo išradimus, literatūros, meno ir mokslo kūrinius, prekių ženklus, pramoninį dizainą. Muzikos industrija leidžia kūrėjams kontroliuoti jų produktų naudojimą ir gauti finansinę naudą už savo sukuriamą turinį.

„Kalbėdami apie muzikos kūrinius turime kalbėti apie kūrinį sukūrusių autorių teises, kūrinį atlikusių atlikėjų gretutines teises, taip pat kūrinio fonogramos gamintojo gretutines teises. Visas šias teises apibrėžia, jų įgyvendinimą reguliuoja bei nustato jų apsaugą ir gynimo būdus, kai yra pažeidžiamos, viena iš intelektinės nuosavybės sričių – autorių bei gretutinė teisė“, – teigia Asociacijos LATGA atstovai. Daugiau apie autorių teises skaityk straipsnyje „Pasiklydę miškuose. Autorių teisės. (I dalis)“.

Intelektinė nuosavybė. Svarbu žinoti

Kiekvienas autorius kurdamas kūrinį atiduoda jam didesnę ar mažesnę dalelę savęs. Tai reiškia, kad tarp produkto ir jo kūrėjo atsiranda ryšys, kurį, savaime suprantama, autorius nori išsaugoti.

Visas intelektinės nuosavybės teisių grupes jungia keli bendri bruožai – reikia atskirti, kad tokia nuosavybė yra skirta nematerialiam kūrybinės veiklos rezultatui saugoti, o šios nuosavybės teisės paprastai suteikia didesnę ar mažesnę kūrybinės veiklos rezultato kontrolę – kūrėjui suteikiamos išimtinės teisės į rezultatą ir jį galima naudoti tik gavus teisių turėtojo sutikimą.

„Intelektinė nuosavybė, tiksliau – autorių teisės ir gretutinės teisės, muzikoje, kaip ir kitose meno srityse, neabejotinai yra saugoma. Autoriaus teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus. Nuo to momento „įsijungia“ ir autorių teisių apsauga. Tam, jog atsirastų autoriaus kūrinių apsauga, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, tačiau autorius pats turi stebėti ar jo kūriniai naudojami tinkamai. Dėl tam tikrų kūrinių panaudojimo būdų autorius, tapdamas LATGA nariu, gali būti ramus, nes ta apimtimi, kiek autorius perduoda savo teisių apsauga rūpintis LATGA‘i, ši organizacija stebi kūrinių panaudojimą ir renka autorinį atlyginimą. Kitais atvejais autorius gali kreiptis dėl teisių pažeidimo tiesiogiai į pažeidėją, teismą bei policiją. Vienas iš tokių gana naujų autorių teisių gynimo būdų Lietuvoje – autoriai, jų atstovai ar autorių teisių turėtojai turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl internetinio puslapio, kuriame yra neteisėtai viešai skelbiami jų kūriniai, blokavimo“, – teigia LATGA atstovai. Daugiau informacijos apie procedūrą galite rasite čia: https://www.rtk.lt/lt/veiklos-sritys/autoriu-teisiu-apsauga-internete).

Dar vienas svarbus aspektas – prekinio ženklo reikšmė atlikėjui ar muzikos grupei. Pasak organizacijos atstovų, tiek autoriaus ar atlikėjo pavadinimas / pseudonimas, tiek grupės pavadinimas yra iš tiesų svarbus atpažinimo, identiteto ženklas. „LR Prekių ženklų įstatymas sako, kad prekių ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų“, – teigia LATGA autorių teisių specialistai.

Tiesa, pastarieji žymenys turi atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių ar paslaugų, o juos galima pateikti LR prekių ženklų registre, kad būtų nustatomas apsaugos objektas ženklo savininkui. Svarbu paminėti, kad norint saugoti ženklą, reikia jį įregistruoti, o tai galima padaryti LR Valstybiniame patentų biure.

Intelektinės nuosavybės teisės perdavimas

Visų pirma reikia žinoti, kad autorius gali būti fizinis, tačiau ne juridinis asmuo. Juridinis asmuo gali tik sutarties ar kitu teisėtu pagrindu perimti teises iš autoriaus. Tokia sutartis turėtų būti sudaroma raštu, joje aptariant LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytas būtinąsias autorinių sutarčių sąlygas.

Apie autorių teisių perdavimą kitam asmeniui Asociacijos LATGA specialistai teigia taip: „Autorių turtines teises į Jūsų sukurtus kūrinius galima perleisti visais atvejais, kai jos joms priklauso. Svarbu žinoti, jog yra dviejų tipų autorių teisės – turtinės (susijusios su kūrinių panaudojimu konkrečiais būdais) ir neturtinės (autoriaus teisė į vardą, autorystę, kūrinio neliečiamumą). Turtines teises autorius gali perduoti, tuo tarpu neturtinės teisės negali būti perleidžiamos. Tai reiškia, kad net jei kažkam perduodate savo turtines teises, jis vis tiek privalo nurodyti, kad tai yra jūsų kūrinys ir negali atlikti tokių kūrinio pakeitimų, kurie žeistų jūsų garbę ir orumą.“

Asociacijos atstovų patarimai, į kuriuos BŪTINA atkreipti dėmesį perduodant savo, kaip autoriaus, turtines teises:

1. Perduodamų teisių apimtis – neperduokite teisių daugiau, negu jų reikia asmeniui, kuriam tas teises perleidžiate ir sutartyse žiūrėkite, kad būtų nurodytos konkrečios teisės, kurios perduodamos (pvz. prodiuseris nori panaudoti jūsų kurtą muzikos kūrinį filme. Tokiu atveju sutartyje nusimatykite, jog suteikiama tik tiesių, kiek reikalinga kūrinį panaudoti filme).

2. Teisių perdavimo būdas – yra 2 licencijų rūšys – išimtinė ir neišimtinė. Išimtinė reiškia, kad sutartyje nurodytos teisės perleidžiamos kitam asmeniui ir  autorius nebegali jomis naudotis bei perduoti jų kitiems asmenims.  Neišimtinė licencija reiškia, kad autoriui lieka teisė naudoti kūrinį sutartyje nurodytais būdais ir teisė suteikti sutartyje nurodytas teises ir kitiems asmenims. Tad jei tik tai yra įmanoma, suteikite neišimtinę licenciją.

3. Apsibrėžkite laikotarpį, kuriam teises perduodate – praktikoje dažnai matome, jog autoriai linkę perduoti teises neterminuotai, to daryti nerekomenduojame.

4. Siūlomas autorinis atlyginimas turi būti adekvatus perduodamų teisių apimčiai – kuo daugiau teisių perduodate ir kuo ilgesniam terminui, atitinkamai ir siūlomas atlyginimas turi būti didesnis.  Taip pat jei esate LATGA narys, sutartyse siūlytina nusimatyti, kad jums lieka teisė gauti autorinį atlyginimą už kolektyviai administruojamas teises.

5. Jei esate kažkam perdavęs savo teises (pavyzdžiui, leidėjui ar kolektyvinio administravimo asociacijai), žiūrėkite sutartis, galbūt tų teisių jau negalite perduoti kitiems asmenims ir dėl jų turi būti kreipiamasi nebe į jus, o į tuos, kam savo teises esate perleidęs.

Asociacijos LATGA pagalba intelektinės nuosavybės klausimais

Kiekvienam autoriui yra naudinga tapti autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos nariu. Mūsų šalyje tokia organizacija yra Asociacija LATGA, kuri:

1. Kūrinių naudotojams suteikia licencijas LATGA narių kūrinių panaudojimui.

2. Užtikrina, kad naudotojai sumokėtų autoriams priklausantį autorinį atlyginimą.

3. Stengiasi užkirsti kelią kūrinių naudojimui neturint leidimo bei vengiant sumokėti autorinį atlyginimą.

„Asociacija LATGA teikia pagalbą savo nariams, kiek tai susiję su autorių teisėmis ir ta apimtimi, kiek tai susiję su kolektyviai administruojamomis teisėmis. Mūsų nariai gali kreiptis į mus turėdami bendro pobūdžio klausimų apie kūrinių panaudojimą, taip pat gali kreiptis dėl autorinių sutarčių peržiūrėjimo bei tais atvejais, kai pastebi neteisėto kūrinių naudojimo atvejus. Jei LATGA vis tik pagal kompetenciją autoriui padėti negali, taip pat galima kreiptis į autorių teisių srityje dirbančius teisininkus, konsultacijas autorių teisių klausimais taip pat teikia LR Kultūros ministerijos darbuotojai“, – teigia LATGA teisininkai.