KAI UŽGNIAUŽIA GERKLĘ:

kaip po priešo invazijos pasikeitė Ukrainos muzikantų gyvenimas?

Anadolu Agency"/aa.com.tr nuotr.

2014-ųjų Maidano revoliucija Ukrainai suteikė demokratiją, o su ja ir klestinčią, įvairių žanrų, tokių kaip popsas, repas, elektroninė muzika, kupiną sceną. Tačiau dabar, ausiai mielas muzikantų dainas keičia kraują stingdantys bombų sprogimo garsai – prasidėjus Rusijos invazijai, šalies muzikos industrija taip pat neliko nepaliesta.

Nuo muzikantų, DJ, iki muzikos industrijos užkulisiuose besisukančių darbuotojų – visi, patyrę šį kraupų išpuolį, mąsto, ką daryti toliau – likti, ar išvykti iš savo mylimos šalies. Kūrėjai taip pat svarsto, ar jų sunkiu darbu pasiekta muzikinė scena atlaikys priešo bandymą įsiviešpatauti ar, priešingai, bus galutinai sunaikinta.

„Neįsivaizduoju, kaip šią akimirką galėčiau kurti muziką“, – „Rolling Stone“ žurnalui atvirauja Olga Korolova, sceniniu vardu DJ Korolova vadinama ir daugiau nei dešimtmetį techno muziką savo šalyje ir užsienyje atliekanti atlikėja. „Nebejaučiu užsidegimo ir esu sugniuždyta. Viduje jaučiu tuštumą. Didelę tuštumą.“

Kiti šalies atlikėjai taip pat neslepia apmaudo: grupės Onuka atlikėja Nata Zhyzhchenko tam pačiam žurnalui pasakoja nežinanti, ar sulauks rytojaus, o muzikantas Kyrylo Brener pripažįsta – jei Ukraina bus okupuota, joje savo ateities jis nemato. „Niekada negyvensiu šalyje su pro-rusiška valdžia. Tačiau jei išvyksiu, labai maža tikimybė, kad su draugais atsidursime tame pačiame pasaulio krašte.“

Kas pasikeitė po 2014-ųjų perversmo?

Ukrainoje, iki Maidano revoliucijos egzistavo daug įvairių muzikos žanrų. Nors ir tada šalies kūryba turėjo didelę vertę, po šių pokyčių žmonės iš tiesų pradėjo suvokti, kokios svarbios yra Ukrainos tradicijos ir muzikos industrija apskritai. Šalies gyventojai nustojo jaustis Rusijos kultūros dalimi, o kūrėjai ir jų išskirtinumas pasiekė tikrąją, užtarnautą šlovę.

„Closer“/clubs-reviews.com nuotr.

Su 2014-ųjų demokratiškumo klestėjimu siejamas ir 2016-ųjų Ukrainos atstovės Jamalos „Eurovizijos“ pasirodymas su daina „1944“. Oficialiai teigiama, kad daina yra apie atlikėjos močiutę, kuri gyveno Krymo regione, Ukrainoje, tačiau 1944-aisiais buvo ištremta į Rusiją. Kaip tik panašiu metu, kai buvo išleista daina, Rusija prisijungė Krymo pusiasalį – būtent todėl melomanai ir politiniu pasauliu besidomintys žmonės pradėjo garsiai kalbėti apie aiškų dainos ir pastarųjų įvykių ryšį. Nenuostabu, kad ši, širdį virpinanti daina tapo etikete, žyminčią ir šiandieninę, pasauliui gilų pėdsaką palikusią invaziją Ukrainoje.

Mažai kas suvokė, kokia linkme iš tiesų pasisuks šis perversmas, tačiau jis virto tikra Dievo dovana ne tik šaliai, bet ir jos muzikantams. Pasikeitus valdžiai Ukrainos Kultūros ministerija iš karto pateikė Rusijos kūrėjų, kuriems dėl Krymo aneksijos palaikymo buvo uždrausta atvykti į Ukrainą, sąrašą. Šiame sąraše buvo beveik 20-imt Rusijos dainininkų.

Įvyko ir daugelis kitų Ukrainos kultūrą stiprinusių pokyčių: nuo 2014-ųjų šalis taip pat rengė festivalius, nepriklausomų kūrėjų įrašų studijas ir gyvosios muzikos pasirodymus. Kijeve stovi „Stereo Plaza“ klubas, kuriame telpa 5 tūkst. lankytojų, o naktimis mieste viena baldų parduotuvė virsta kūrybos centru „Closer“ – DJ ir elektroninės muzikos atstovų susirinkimų vieta. Tiesa, praėjusią vasarą nacionaliniame menų centro pastate, kuriame kadaise buvo ginklų gamykla, atsidarė ir naujas techno muzikos klubas „Arsenal XXII“.

Vietoj muzikos instrumentų, rankose – ginklai

Kaip ir daugelyje šalių, Ukrainos muzikantų bendruomenė, ypač gyvųjų muzikos pasirodymų pasaulis, kentė pandemijos pasekmes, todėl atgyti pradėjo tik pastaraisiais mėnesiais. Šiuo metu kaip tik būtų baigtas planuoti kasmetinis, birželio mėnesį startuojantis „Underhill“ festivalis. Šiame trijų dienų renginyje įprastai vyksta tiek vietinių, tiek užsienio atlikėjų pasirodymai. Deja, tačiau dabar, festivalio, siekusio parduoti 20 tūkst. bilietų, likimas yra neaiškus.

Net jei festivaliai ir vyktų, niekas nežino, kas juose koncertuotų. „Instagram“ paskyrose galima matyti Ukrainos muzikantų nuotraukas, kuriose jie laiko ginklus ir yra pasiruošę kovoti už savo Tėvynę. Vieni iš stojusių į karą prieš okupantus – gitaras ir mikrofonus nuošalyje palikusi grupė Boombox.

Grupės Boombox „Instagram“ nuotr.

Taip pat uždaryti ir naktiniai klubai, o studija miške, netoli Charkovo miesto, kurioje išdidžiai saugomi gitaristo Jimi Hendrix mėgstami Maršalo stiprintuvai, yra pačiame bombardavimo centre.

Ukrainos kūrėjai atvirauja, kad pastarosios dienos jiems primena praėjusį amžių. Koks likimas ištiks šią šalį, atsakyti sunku. Tačiau aišku viena – Ukraina yra stipri ir pasiduoti nežadanti tauta. Tai, kas vyksta šiomis dienomis kelia įvairiausius jausmus, tačiau pasitelkę vienybę, empatiją ir palaikymą, galime prisidėti prie sunkiai kovojančių ir pagalbos prašančių Ukrainos žmonių gerovės.

Norintiems tiesiogiai paremti fondą „Mėlyna ir geltona“: https://www.blue-yellow.lt/

2022/03/03

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________