KAIP PANDEMIJA PAVEIKĖ MUZIKOS INDUSTRIJĄ IR JOS KŪRĖJUS LIETUVOJE 2020 METAIS?

text
black computer keyboard on brown wooden table

Siaučianti pandemija ir tarsi pabaigos neturintis karantinas padarė didelę įtaką žmonių gyvenimams. Nereikia abejoti, kad šioje karuselėje taip pat atsidūrusi muzikos industrija, norėdama to ar ne, turėjo priimti visą pasaulį kamuojančius gyvenimo pokyčius ir imtis naujų kūrybinių sprendimų. Kas atsitiko muzikos industrijoje? Kokių veiksmų imtasi? Šiame straipsnyje pažvelgsime į keletą aspektų, kurie leis suvokti muzikos industrijos paveikumą pandemijos metu. Kviečiame skaityti!

Pirmiausias ir akivaizdžiausias aspektas – koncertinės veiklos sustabdymas. Karantinas kartu su savimi atsinešė draudimų paketą į kurio spąstus pateko ir koncertai. Šioje vietoje atlikėjams tapo sunku nesusidurti su organizacinėmis problemomis: spręsti kokius veiksmus planuoti bilietų grąžinimo klausimais, kaip išlaikyti stabilumą tarp vartotojų ir renginių, nesukeliant papildomų nesklandumų bei nesutarimų. Būtent Lietuvoje paskelbus karantiną 300 tūkst. įsigytų bilietų liko nepanaudoti. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė 2020-tų metų bendrinę informaciją dėl bilietų į renginius, kurioje nurodė, kad karantino metu arba 3 mėnesių laiku po to neįvykusius renginius būtų galima perkelti vėlesniam laikui. Nesitenkinant šiuo variantu, žmonės, įsigiję bilietus į neįvykusius koncertus, gautų kuponus, su kuriais galėtų susimokėti už bilietus į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius (daugiau informacijos apie bilietų tvarką skaitykite ČIA) Tad muzikos bendruomenei teko nemenka užduotis bandyti išspręsti netikėtai iškilusius koncertinės veiklos stabdymo niuansus bei komunikuoti su auditorija dėl tolimesnių planų.

Tiesa, koncertinės veiklos sustabdymas atvėrė kūrybinių sprendimų ieškojimą – taip atsirado drive-in tipo koncertai. Šis renginių konceptas leidžia atlikėjams per pandemiją toliau komunikuoti su klausytojais ir skleisti savo kūrinius gyvai, realiu metu, palaikant saugų atstumą. Įprastai tokie koncertai vyksta didesnėse mašinų aikštelėse, dalyviams neišlipant iš savo automobilių. Nors tai ir nėra visiškai įprastus koncertus atperkantis bei išpildantis būdas, tačiau tai leidžia atlikėjui palaikyti ryšį su savo auditorija, kuri yra išsiilgusi koncertų ir gero laiko praleidimo ne ką mažiau, nei pats atlikėjas.

Lietuvoje tokio tipo koncertai taip pat vyksta – per pastaruosius metus išpopuliarėjo renginys „Drive In Live“, pirmuosius kartus vykęs Paluknio aerodrome. Tokių koncertų bangą atidarė atlikėjos Giedrės koncertas ir sulaukė pasisekimo: žmonės socialiniuose tinkluose dalinosi

užplūdusiomis emocijomis bei naujo tipo renginių konceptu, dainavo ir šoko savo automobiliuose, o aplodismentus pateikė nauja forma – mirksėjimu šviesomis ir signalizavimu. Beje, šiemet šis projektas taip pat vyksta – ateinančius koncertus galite rasti ČIA.

Kitas 2020-tų metų įvykis, susijęs su pandemija – atšaukti festivaliai. Nors pačioje pradžioje festivalių rengėjai nestokojo optimistiškų minčių ir pozityvumo, vis dėlto, renginius teko atšaukti.

Tačiau ir čia pradėjo žydėti organizatorių kūrybingumas – ne visi festivaliai paliko auditoriją be savo turinio. Pavyzdžiui, Lietuvoje, muzikos ir pramogų festivalis „Galapagai“, nors ir perkeltas į šiuos metus, tačiau pasiūlė seriją koncertų po atviru dangumi, Palūšėje. Maži ir jaukūs koncertai leido klausytojams ant lieptų ar susėdus į valtis klausytis atlikėjų bei simboliškai paminėti turėjusią įvykti didžiąją „Galapagų“ versiją skirtą tūkstantinėms minioms. Nuo liepos pabaigos savaitgaliais Palūšėje skambėjo Alinos Orlovos, Jazzu, Vido Bareikio, grupės THE ROOP ir Gabrielės Vilkickytės atliekami koncertai.

Įdomu ir tai ką pandemijos akivaizdoje matome Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA metinėje skaidrumo ataskaitoje. Joje AGATA Tarybos

pirmininkas Domantas Razauskas teigia, kad buvo baisu, jog netekus daugybės klientų asociacija neteks kritinės dalies surinkimų iš viešojo sektoriaus, todėl AGATA į iniciatyvas ir pagalbos priemones privalėjo žiūrėti atsakingai. Tačiau AGATA ėmėsi lyderystės bei stengėsi padėti savo bendruomenei visais būdais. Vieni iš pagrindinių sprendimų:

1. AGATA, pakeitusi Muzikos leidybos fondo vertinimo principus, į muzikos leidybos rinką investavo 150 tūkst. eurų ir taip fondas tapo pavyzdiniu leidybos paramos konkursu

2. Specialioji akcija „Dovanok muziką“. Siekdama muzikantų palaikymo sudėtingu laikotarpiu Taryba apmokestino platformą „Pakartot.lt“. Surinkti pinigai perskirstomi asociacijos nariams

3. AGATA pasižymėjo edukacinėmis iniciatyvomis – pristatyta metodinė medžiaga mokykloms autorių ir gretutinių teisių temomis

4. AGATA reprezentuojantis renginys „Muzikos salė“ neteko galimybės vykti įprastu pavidalu, todėl praeitais metais buvo nuspręsta ieškoti naujų sprendimų ir palaikyti „Muzikos salės“ veiklą laidomis melomanams „Muzikos salė ekrane“. Laidą veda Loranas Vaitkus, o kartu partneriauja 15min.lt.

Savo 2020 metų Skaidrumo ataskaitoje AGATA teigia, kad dėl COVID-19 pandemijos ir karantino ribojimų 2020 m. bendras atlyginimo surinkimas palyginti su 2019 m. krito 3,5% ir siekė 2 969 281 Eur. Griežti veiklos suvaržymai, taikomi viešo paskelbimo erdvėms, turėjo rimtų padarinių atlyginimo surinkimui šiame sektoriuje: surinkimas iš viešo paskelbimo krito 14%. Dėl sėkmingų svarbių derybų baigties ankstesniais metais ir tinkamai koordinuojamų darbo procesų, transliuotojų ir retransliuotojų sektorius stabiliai augo 3%. Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Galiausiai, verta paminėti, kad sustojus aktyviai koncertinei veiklai, atsirado daug galimybių užsiimti kūrybine veikla. Galime pajuokauti, kad muzikantai, vis dėlto, nebegalės skųstis laiko stoka naujų kūrinių leidybos procesui palaikyti. Todėl viltingai tikimės, kad albumų gims daugiau, o rezultatai – nenuvils. :)

Atsakymą, kada trauksis pandemija, pasaulis dar laiko nežinioje, tačiau nepamirškime, kad per šį laikotarpį augti, gyti ir atgimti iš naujo galime per muziką. Palaikykime muzikos vartojimą ir taip paremkime muzikantus šiuo sudėtingu laikotarpiu.