KAS YRA MARKETINGAS MUZIKOS INDUSTRIJOJE?

Apie dueto „8 Kambarys” eiles, nugulusias ant „VIADOS“ degalinių tinklo puodelių.

Nuotraukos autorius: Augustinas Grikis

Neatsitiktinai muzika pasiekia savo klausytoją. „YouTube“ algoritmai, tikriausiai, neblogi muzikos patarėjai, bet tam, kad produktas pasiektų savo vartotoją už sceninės uždangos, yra begalės kūrėjų, užkulisiuose kuriančių nebe muziką, o strategiją. Nors ir vieno teisingo kelio kaip auditorijai sėkmingai ištransliuoti produktą – muzikinį kūrinį – nėra, tačiau galimybės tai padaryti neribotos – šį teiginį įrodė Lietuvą sudrebinusi grupės „8 Kambarys“ reklaminė kampanija.

Prodiuserinės muzikos kompanijos „HYPE MUSIC“ įkūrėjai – Aira Klungytė ir Ričardas Fedasiukas – inicijavo prodiusuojamos grupės „8 Kambarys” fenomenu virtusią reklamos kampaniją, kurios metu žymaus dueto ketureilius perkėlė ant didžiausio degalinių tinklo Lietuvoje „VIADA“ kavos puodelių.

„HYPE MUSIC“ – Lietuvoje įsikūrusi prodiuserinė muzikos ir leidybinė kompanija, kurios tikslas – ugdyti savo žanro profesionalus. Kompanija koncentruojasi į naujų vardų radimą, singlų bei albumų leidybą, atlikėjų ir renginių vadybą, pajamų gavimą iš turinio visomis skaitmeninio ir fizinio platinimo priemonėmis, bendradarbiavimą su prekės ženklais bei reklamos agentūromis.

Šį kartą, narpliodami bendradarbiavimą su degalinės tinklu „Viada“, apie muzikinę sklaidą Lietuvoje kalbinome muzikos grupių prodiuserius – Aira Klungytę ir Ričardą Fedasiuką. Kartu su mūsų tinklaraščiu „HYPE MUSIC“ įkūrėjai pasidalino pravarčiais patarimais, kurie gali pagelbėti kiekvienam savo muzikinę karjerą pradedančiam atlikėjui.

Nuotraukų autorius: Augustinas Grikis

Marketingas muzikoje. Kas tai?

Aira:

Trumpai – tai sąmoningas procesas, kurio siekis didinti muzikos/atlikėjo/grupės žinomumą. Būdų kaip tai padaryti yra pačių įvairiausių, pradedant nuo socialinių tinklų, žiniasklaidos, baigiant bendradarbiavimu su kitais prekiniais ženklais, kurie nebūtinai yra susiję su muzika.

Ar marketingo ir reklamos verslas Lietuvos muzikos rinkoje yra išnaudojamas perspektyviai? Jei ne, kur matote to spragą?

Aira:

Per paskutinius metus, asmeninis atlikėjų ir grupių marketingas savo įvaizdžio ir pateikimo prasme yra tikrai labai sustiprėjęs. Ne vienas atlikėjas turi savo unikalų sceninį įvaizdį, bando ieškoti neeilinių vietų ir koncepcijų pasirodymams. Taip pat, jaučiasi didžiųjų Major label atėjimas į Lietuvą ir jų kūrinių leidybos strategijos, pasirinkti sklaidos šaltiniai. Manau, kad ne vieni mes stebime, kokias strategijas naudoja didieji pasauliniai žaidėjai ir bandome perimti visas gerąsias praktikas.

Didžiausią spragą jaučiu reklamos ir marketingo bendradarbiavime su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, prekinių ženklų integracijoje su muzikiniais klipais. Pasaulinėje praktikoje, norint padengti bent dalį klipo gamybinių kaštų, turi integruoti prekinį ženklą. Iš asmeninės pusės jaučiu, kad su Lietuvos prekinių ženklų marketingu dirbantiems specialistams kol kas visos integracijos su muzikos atlikėjais dar yra labai naujas dalykas. Nemažai daliai atrodo, kad daug tikslingiau prekinį ženklą duoti pareklamuoti influenceriui su keliolika tūkstančių sekėjų, nei integruoti į muzikos klipą, kuris pagal statistikas vien tik „YouTube“ kanale gali surinkti virš kelių šimtų tūkstančių peržiūrų. Taip pat, reikia turėti omenyje, kad tokio tipo integracijos ištransliuojamos ne tik viename kanale: jos gali būti viešinamos naujienų portaluose, televizijoje, koncertų metu. Ir čia kalbu tik apie klipus – be jų gausu įvairių variantų, kitokių kampanijų galimybių. Tad artimiausiais metais dar tikrai vyks labai daug „švietėjiškos” veiklos, norint supažindinti rinką su dar neišnaudojamais reklamos būdais.

Jūsų manymu, kokias didžiausias klaidas daro muzikos verslo atstovai, rengdami marketingo planus muzikos atlikėjams?

Aira:

Negaliu komentuoti kitų darbo, bet iš savo pusės, ką mes darome su komanda, tai į bet kurį atlikėją ar grupę žiūrime kaip į produktą – prekinį ženklą. Kaip ir kitose verslo srityse, (ar būtų gaminamas gėrimų prekinis ženklas, ar kuriama nauja aplikacija telefonui) taip ir su muzikos atlikėjais, yra svarbi visa darbo su marketingu struktūra. Svarbu diversifikuoti marketingo strategiją, pasitelkiant skirtingus marketingo būdus ir reklamos vietas.

Kiek daug atlikėjo muzikinės karjeros sėkmės priklauso nuo reklamos?

Aira:

Šiais laikais, kai mus pasiekiančios informacijos srautas yra milžiniškas, atlikėjo muzikinė karjera ir reklama papildo viena kitą. Nebėra tokio dalyko kaip „aš esu tik kūrėjas, mano muzika nuostabi ir klausytoją suras pati“. Esame nuolatinėse lenktynėse dėl kiekvieno klausytojo dėmesio ir dažnu atveju, net ir patį talentingiausią atlikėją gali užgožti ne toks gabus, bet turintis apgalvotą reklamos bei marketingo strategiją atlikėjas.

Ričardas:

Yra vienetinių atlikėjų, kurie yra aktualūs nenaudodami daug marketinginių priemonių, jiems nereikia šmėžuoti medijoje, jų turinys iš savęs pritraukia klausytojus, tačiau tokie variantai – vienetiniai. Dabartinėje praktikoje, dėl informacijos srauto kiekio, didžioji dalis atlikėjų stipriai konkuruoja vieni su kitais, todėl marketingo įrankiai yra neišvengiami.

Dažnai, ypatingai jauni atlikėjai, bijo sąvokos „reklama“, jaučia tą prieskonį lyg save, savo kūrybą parduotų velniui ir bijo, jog bus per daug komerciškumo. Kad taip nenutiktų, labai svarbu turėti stiprią komandą, kuri gebėtų pagal atlikėjo braižą parinkti tinkamus reklamos kanalus, kurie ne sumenkintų kūrybos, o atvirkščiai – tik dar labiau padėtų atskleisti norimą kūrybos žinutę.

APIE FENOMENU VIRTUSIĄ „8 KAMBARYS“ IR DEGALINĖS TINKLO „VIADA“ BENDRADARBIAVIMĄ

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kaip gimė ši idėja? Kodėl eilės atsirado būtent ant kavos puodelių?

Ričardas:

Karantino metu su komanda supratome, kad sumažėjus koncertų kiekiui, daugiau laiko skirsime sritims, kurios gaudavo mažiau dėmesio. Viena iš jų – integracijos. Nors jau seniau turėjome patirties bendradarbiaudami su prekės ženklais, pavyzdžiui, „Sportland“, „MyProtein“, „Pols“ ir kitais, tačiau karantino metu turėjome norą dar labiau sustiprinti savo pozicijas ir prisitraukti naujų, savo srityje pirmaujančių partnerių. Pradėjome ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir po 6 mėnesių įdirbio bei paieškų mūsų keliai susikirto su „Viada“, kuri ieškojo variantų kas galėtų dirbti su tokio tipažo projektu ir mums tai buvo labai artima. „Viada“ komanda jau turėjo pirminę reklaminės kampanijos viziją, o mes supratome viso to vertę. Prie šio projekto prisidėjo ne viena šalis: didelį indėlį turėjo ir komunikacijos agentūra „Headline“ bei kūrybinė agentūra „The Milk“. Su šiuo projektu „8 Kambarys“ grupės nariai tapo ne tik dainų autoriais, muzikantais ir atlikėjais, bet ir savotiškais poetais. Lietuvos muzikinėje padangėje kūrybos tokiu formatu yra pateikta nedaug. Šis projektas unikalus tuo, kad leido fanams labiau įsigilinti į tekstus ir geriau suprasti dainose transliuojamą žinutę. Skirtingai negu daugelyje kitų muzikos žanrų, būtent hiphopo ir repo kultūroje, tekstas turi didelę reikšmę.

Kaip vyko puodelių su eilėmis leidimas? Papasakokite, kaip atrodė organizavimo užkulisiai.

Ričardas:

Viskas prasidėjo nuo kampanijos idėjos išgryninimo: kalbėjomės ne tik kokios tematikos ketureilių reikėtų, bet ir gilinomės į tai, kokia yra „Viada“ tikslinė auditorija, kokios yra jos vertybės. Toliau, atlikėjai kūrė ketureilius pagal iš anksto apibrėžtas tematikas – iš viso turėjome apie 30 variantų, iš jų buvo atrinkti 10 geriausių. Įdomu tai, kad kai kurie ketureiliai buvo iš naujų arba neišleistų kūrinių tekstų. Lygiagrečiai buvo planuojamas puodelių dizainas ir projekto komunikacija – visa tai buvo derinama kartu su kūrybine ir komunikacijos agentūromis.

Kiek laiko ir energijos kainavo šios idėjos realizavimas?

Ričardas:

Užtrukome apie 6–8 mėnesius, kadangi ir mums, ir degalinių tinklui „Viada“ buvo svarbu, kad nauji išleidžiami produktai būtų kokybiški ir visa reklaminė kampanija būtų pilnai apgalvota bei išpildyta.

Kaip manote, kokie elementai lėmė šio bendradarbiavimo sėkmę?

Ričardas:

Sėkmę užtikrino tai, kad kiekviena iš pusių siekė ir dėjo pastangas, kad šis projektas išvystų dienos šviesą. Taip pat, šio bendradarbiavimo sėkmė rodo, jog „8 Kambarys“ ir „Viada“ projektas pritraukė didelį kiekį tikslinės auditorijos, sulaukėme tikrai labai daug grįžtamojo ryšio.

Kokių teigiamų rezultatų šis bendradarbiavimas atnešė grupei „8 Kambarys”? Galbūt pastebėjote išaugusį šios grupės dainų klausomumą?

Ričardas:

Turėjome išties didelę reklaminę sklaidą visoje Lietuvoje. Buvo pagaminta 2 milijonai puodelių, kurie pasiekė 127 degalines. Socialinėje erdvėje žmonės nuolatos dalindavosi puodelių nuotraukomis, tapatino savo kasdienybę su tekstais. Taip pat, reklaminė sklaida prisidėjo prie mūsų vasaros koncertinių turų populiarinimo – tai padėjo atrasti žmonėms mūsų grupę ir jos kūrybą.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Ar pandemija, laikotarpio atžvilgiu, tapo šios ilgalaikės kampanijos sąjungininke?

Ričardas:

Kadangi buvo ribojama koncertinė veikla ir turėjome pakankamai laiko naujiems darbams, tai kartu su atlikėjais galėjome tikrai įnikti ir susikoncentruoti į šį projektą tam kad užtikrintume gerą rezultatą. Nelikus galimybės koncertuoti, tai buvo viena iš naujų priemonių palaikyti ryšį su savo auditorija. Tad žvelgiant bendrai, stengėmės priimti situaciją ir joje rasti galimybes.

Kiek finansinių investicijų šis projektas pareikalavo?

Ričardas:

Atlikėjams tai finansiškai nekainuoja, o galutinis komercinės naudos gavėjas yra „Viada“, todėl jie užtikrino šio projekto finansavimą.

Youtube“, „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“ – ar užtenka šių platformų pasiekti tikslinei auditorijai?

Ričardas:

Jei kalbame apie marketingo įrankius, tai šių platformų šiai dienai pilnai pakanka, tačiau, reikėtų nepamiršti „Spotify“, nes jis taip pat turi nemažai marketingo priemonių, kaip, pavyzdžiui, kūrinių aplikavimas grojaraščiams.

Aira:

Pačiai pradžiai – taip. Yra ne viena istorija, kur atlikėjai tampa žinomi tik vienos platformos dėka. Tačiau norint įsitvirtinti rinkoje ir pasiekti ilgalaikių rezultatų, šios platformos to negarantuos. Labai svarbu muzikos platinimo platformos, koncertinė veikla, darbas su žiniasklaida bei kitos marketingo sritys.

Kokį sklaidos būdą patartumėte rinktis pradedantiems muzikos atlikėjams, viešinantiems savo kūrybą?

Ričardas:

Jeigu kūryba yra lietuvių kalba, tai leisčiau kūrinius per „YouTube“ ir „Spotify“. Jei kalbame apie anglų kalbą, tai daugiau dėmesio skirčiau „Spotify“ ir „TikTok“. Vienas man asmeniškai įdomesnių pritraukimo būdų dabar yra showcase renginiai, kur grupės turi pavyzdinius pasirodymus ir surenka savo pirmuosius klausytojus bei turi šansų gauti pakvietimų groti festivaliuose. Tokių renginių yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Aira:

Jei yra ribotos galimybės su finansais – siūlyčiau pabandyti „TikTok“, nes kol kas tai pati pigiausia platforma, kurioje efektyviai galima surinkti pirmą būrį gerbėjų ir judėti toliau.

Kada muzikos atlikėjui yra svarbu pradėti galvoti apie marketingą bei ieškotis pagalbos pas šios srities specialistus?

Ričardas:

Geriausia kai turi pirmuosius penkis savo baigtus kūrinius ir jau galima planuotis leidybą – tada patartina pradėti dirbti su marketingu. Taip kuriama strategija didesnei kūrinių sklaidai.

Aira:

Viziją, link ko norima judėti, reiktų turėti kuo anksčiau, nes tai labai padės susikoncentruoti ir judėti tikslo link... Kaip pavyzdys: kokią žinutę noriu transliuoti, kokios mano vertybės, su kokiais ženklais norėčiau būti siejamas ir t.t. O ieškotis su kuo dirbti reikia tada, kai supranti, kad nori, jog muzika būtų pagrindinis darbas ir siekiamybė.

2021/11/11

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________