JAUNASIS MUZIKOS PRODIUSERIS LOUIS ALBA:

„Muzikinėje veikloje mane žavi kūrybos ir tikslumo santykis“

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Ieškodami atsakymų į rūpimus klausimus painiuose muzikos industrijos takuose, neretai žvelgiame į gerokai nuo mūsų nutolusius veidus: žymius muzikos prodiuserius, atlikėjus ir kūrėjus, kad stebėdami jų kelią bei skaitydami sėkmės istorijas galėtume palengvinti pirmuosius autorinius žingsnius. Tačiau kartais atsakymai, patarimai ar taip reikalingas padrąsinimas slypi visai čia pat, tarp pačių pradedančiųjų kūrėjų – gal iš lūpų į lūpas pasakojama artima istorija įkvėps pagaliau žengti muzikinį žingsnį? Vienas iš sėkmingai savarankiškai startavusių pavyzdžių – Liutauras Baltrūnas, pasivadinęs Louis Alba slapyvardžiu. Pradedantysis muzikos prodiuseris, aranžuotojas iš Vilniaus muzikoje savęs neriboja, todėl aktyviai dirba muzikiniuose projektuose – yra sukūręs ne tik savo autorinį EP, bet ir tą padaryti padeda kitiems pradedantiesiems. Į vieną skambesį savo muzikos neuždarantis Liutauras kuria elektroninę house, techno, pop muziką su džiazo elementais, repo beat‘us – būtent ši konceptų įvairovė išskiria Liutaurą iš gausaus startuolių būrio ir kelia smalsumą. Šiame interviu „MusicLab“ skaitytojams Louis Alba papasakos apie savo pradžią, projektus ir jau atliktus darbus bei duos savo patarimų kiekvienam, norinčiam veikti muzikoje. Kviečiame skaityti!

Papasakok, koks buvo Tavasis muzikinis startas?

Mokyklos laikotarpiu mokiausi Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje mokykloje, kurioje pagrindinė specialybė buvo fortepijonas. Pradėjau ją lankyti, nes joje mokėsi mano sesės. Turbūt kaip ir kiekvienam vaikui, tokiu laikotarpiu tikrai nesinorėjo sėdėti prie fortepijono valandų valandas per dieną, tad pati muzikinio kelio pradžia nebuvo pati geriausia (juokiasi). Bėgant metams muzika pradėjo lipti prie mano asmenybės ir vis labiau pastebėdavau muzikos mokyklos naudą. Pabaigęs muzikos mokyklą 10-oje klasėje, du metus net nebuvau prisilietęs prie namų pianino.

Tik įstojus į biochemijos studijas ir paragavus pakankamai sauso, tikslaus mokslo, mano organizmas pradėjo ieškoti meninės išraiškos. Tuomet vėl prisėdau prie pianino, esančio namuose ir grojau ką mokėjau – klasikinius kūrinius. Pajutau grojimo laisvę – nebėra spaudimo iš mokytojų ar mokyklos, kad būtinai turiu tiksliai groti į taktą, visas natas išgroti kaip parašyta. Bachą galiu groti valso ritmu, o Debussy – bossa novos (juokiasi). Suklydus nesustoju, o stengiuosi išimprovizuoti ir grįžti į kūrinį, o ne pradėti viską nuo pradžių. Toks mano kūrybos startas – įkvėpimas, atkeliavęs iš klasikinės muzikos.

Tuomet savo draugui Tautvydui Mačiūtai, tuometiniam Telo, dabar pasivadinusiu XTRL, pradėjau kurti repo beat‘us. Naudotis DAW, šiuo atveju Ableton‘u , išmokė Tomas Labašauskas – Joe Blu, dar kitaip žinomas kaip Tomas Rela. Kartu sukūrėme pačią pirmą dainą Fountain. Turbūt mano kūrybos pradžia nebuvo tokia sudėtinga, nes aš tai dariau ne vienas, o savo draugų apsuptyje – tų, kurie turi tokią pačią meilę muzikai.

Kas labiausiai Tave žavi muzikinėje veikloje?

Kūrybos ir tikslumo santykis. Muzikos kūryba turi dvi puses: viena yra laisva, meniška, o kita – tikslioji, kurioje galima matematiškai išskaičiuoti kūrybinius reikalus, o pats įrašymas reikalauja pakankamai techniškų, moksliškų žinių. Būtent šis balansas mane žavi.

Kaip gimsta Tavasis kūrybinis įkvėpimas?

Jeigu kuriu sau, o ne užsakymui – mėgstu tiesiog eksperimentuoti. Jeigu sugalvoju kokią nors idėją, pabandau ją ir išpildyti – net nesvarbu, kad tai neatitinka mano kuriamo žanro. Paprasčiausias mano įkvėpimo šaltinis yra fortepijonas – tai mano muzikinio mąstymo įrankis. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš klasikinės muzikos, turbūt dėl to mano kuriama muzika pasižymi melodiškumu. Pamenu, pačioje pradžioje, kai kurdavau repo beat‘us, Telo/XTRL prašydavo, kad nenaudočiau tiek daug melodijų vienoje dainoje (juokiasi). Vos startavęs muzikos rinkoje pasirinkai Louis Alba slapyvardį. Kaip ir kodėl nusprendei susikurti sceninį vardą – ar dėl orientavimosi į platesnę rinką? Louis Alba yra mano vardo ir pavardės „šifras“. Seniau, visur kur reikėdavo vardo (žaidimuose ir pan.) rašydavau lengvą trumpinį „Lee“. Pradėjus kurti muziką supratau, kad jis manęs neatspindi – norėjosi kažko rafinuotesnio, todėl pasirinkau vardą Louis. Alba lotyniškai reiškia baltas, o tai reflektuoja į mano pavardę – Baltrūnas. Žinoma, tuo pačiu tokį slapyvardį pasirinkau, nes jis tinkamas ir paprastas visoms rinkoms.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Pakalbėkime apie Tavo projektus. Jų – ne vienas. 2021 metais išleidai pirmąjį savo EP pavadinimu DESTINATION, kuriame slypi penki vienas su kitu ryšį turintys, istoriją pasakojantys kūriniai. Kaip gimė šis Tavo EP ir kas slypi jo kūrybos užkulisiuose?

Pačioje pradžioje Destination kūriniai buvo kuriami kaip skirtingi, sąsajų neturintys kūriniai. Ties trečiu ar ketvirtu kūriniu pastebėjau, kad kiekvieno pavadinimas turi sąsają ir, galbūt net atsitiktinai, tačiau juos visus galima sujungti į vieną pasakojimą. Atlikus keletą korekcijų ir sukūrus paskutinį, jungiantį kūrinį Storm, išryškėjo visas EP pasakojimas. Visos dainos atitinka house, techno, elektro muzikos stilius.

Destination EP – tai kelionė į kalnus, kurios pradžia naktis, kuomet įžengi į olą ir eini į jos gilumą. Iškilęs į kalno paviršių išgirsti įvairiausius gamtos garsus, pavyzdžiui, upelio tėkmę. Prieš pat aušrą kyla audra, bet kelionę vis tiek reikia tęsti. Priartėjus prie kalno viršūnės pastebi pirmuosius saulės spindulius, o viduje pajauti ramybę ir džiugesį – tau pavyko.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti kuriant EP iš Tavo, kaip pradedančiojo muzikanto perspektyvos?

Sakyčiau, pačioje pradžioje, kai dar nesi taip gerai susipažinęs su įranga ir neturi savo jau susigulėjusio workflow iškyla savo idėjų, esančių galvoje, perkėlimo į programą problema. Mano EP buvo išleistas daugiau nei po metų nuo pirmųjų kūrinių kūrybos, tad jau turėjau daugiau žinių, ypač kalbant apie patį suvedimą, mastering‘ą, ir pan.

Taip pat pradėjus kurti iškyla labai didelis noras išleisti ką tik sukurtą dainą. Kartais reikia trupučio kantrybės – net po kelių dienų ar savaičių perklausus kūrinį tu jį išgirsti „naujomis ausimis“, o tai padeda objektyviau vertinti savo kūrinius, netgi atrasti vietas, kurioms reikalingos korekcijos. Be to, pradedantiesiems muzikantams, kurie neturi pakankamai resursų, kad galėtų pasisamdyti suvedimo, mastering‘o ar grafinio dizaino specialistus, viską reikia daryti pačiam arba prašyti aplinkinių pagalbos – dar ir dabar mano dainų viršelius daro mano sesė Rugilė.

Kitas projektas, kuriame klausytojai gali išgirsti Tavąsias muzikines idėjas yra LOST IN LIGHTS. Ką veiki šioje grupėje ir kokią patirtį gauni projekto metu?

Taip, ši grupė susideda iš trijulės: vokalistės, dainos žodžių kūrėjos Julijos Šturo, pianistės, idėjų generatorės, „dainų kritikės“ ir patarėjos Rusnės Baltrūnaitės bei manęs. Šioje grupėje kuriame labiau populiariąją muziką su džiazo, elektroninės muzikos elementais. Mūsų trijulės pagrindinis tikslas – kad kuriant muziką ji mums keltų malonumą, kad tai nebūtų prievolė. Muzikos kūryba su Lost in Lights yra paįvairinimas, atsitraukimas nuo asmeninių projektų. Visada yra malonu dirbt i ne vienam, o grupėje, nes tokiu būdu kelių žmonių sinergija gali padėti sukurti tokius kūrinius, kurių atskirai nebūtume sukūrę. Puikiai pamenu momentą, kai kurdami Don't let go dainą, jau turėjome demo versiją, kur kaip ir visa struktūra buvo jau nuspręsta, tačiau Rusnei kilo idėja „o jeigu pabaigą padarytume bossa novos ritmu, ir tuo pačiu padarytume Julijos sutartinę?“. Praėjus kelioms akimirkoms, jau turėjome būtent tokį variantą, kuris visiems mums patiko. Labai džiaugiuosi, kad šioje grupėje visi puikiai sutariame, pasitikime vienas kitu ir nebijome pasidalinti savomis idėjomis. Kaip jau minėjau, būtent dėl to, kartais galime gauti, tai ko visai nesitikėjome iš pradžių.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Manto Repečkos nuotrauka

Be savo muzikos kūrimo taip pat dirbi su atlikėjais (praeitą vasarą grojai kartu su Joseph June, kuri dainas pradedantiesiems muzikos atlikėjams ir pan.) Papasakok, kaip prasidėjo bendras kūrybinis darbas ir kokius pagrindinius skirtumus galėtumei įvardinti tarp darbo kuriant savo muziką ir darbo su individualiais atlikėjais?

Tikrai taip, praeitų metų vasarą grojau Joseph June grupėje el. pianinu. Kaip pradėjau groti šioje grupėje irgi buvo visai netikėta, pamenu, kad po naujųjų metų nusprendžiau, kad reikia susirasti grupę, kurioje galėčiau groti pianinu. Po poros mėnesių gavau Vytauto (Joseph June) pasiūlymą groti jo grupėje. Tai buvo mano pirmoji patirtis scenoje grojant ne klasikinę muziką, kur tu esi vienui vienas, o populiariąją muziką, atliekamą su visa grupe. Pamenu Lukiškių kalėjime, koncerto metu apėmusį jausmą, kad šiuo momentu esu tinkamoje vietoje, tinkamu metu. Jausmas buvo tobulas. Tuo pačiu prodiusuoju muziką kitiems atlikėjams – su kiekvienu iš jų stengiuosi turėti gerą ryšį. Prieš įrašinėdamas mėgstu pasišnekėti, susidraugauti, kad būtų pasitikėjimas vienas kitu, nebijotų išreikšti savų idėjų ar suteikti kritikos. Šiuo metu visi muzikiniai projektai yra draugų ar jų draugų rate. Manau, kad daugelis iš mūsų savo aplinkoje turime žmonių kurie kuria ar norėtų kurti muziką. Tokiu principu ir didėja ratas atlikėjų, kuriuos prodiusuoju, įrašinėju ar tvarkau jų įrašus. Man įdomu išklausyti ir apipavidalinti kiekvieno idėjas, nes tokiu būdu jie įneša kažką naujo į mano akiratį. Kitaip sakant, šiuo metu dirbu iš idėjos, didelio noro kurti. Pagrindinis dalykas, skiriantis muzikinį darbą su atlikėju nuo asmeninės kūrybos yra tas, kad tavo įžvalgos ne visada bus laikomos tinkamomis – autorius paprasčiausiai gali su tuo nesutikti. Tokiais atvejais stengiuosi išsišnekėti ir surasti tą bendrąjį nuomonių aukso viduriuką, tenkinantį abi kūrėjų puses.

Atrodo, kad muzikinėje srityje esi labai veiklus, eksperimentuojantis su skambesiu ir daug visko apimantis muzikos kūrėjas. Ar norėtumei veikti sėsliau? Galbūt jau žinai ties kokia muzikine veikla norėtumei orientuotis ateityje?

Kol kas dar apie sėslumą daug minčių neturiu. Dabar labai mėgaujuosi šia visų projektų įvairove, kuri neleidžia užsisėdėti vienoje vietoje ir palaiko mano kūrybos aktyvumą (šypsosi). Pagrindinis ateities tikslas – muzikos prodiuserio darbas studijoje.

Kadangi MusicLab komanda orientuojasi į muzikos verslą ir žinias šioje sferoje, pradedančiojo muzikanto perspektyva mums yra ypatingai svarbi. Smalsu sužinoti, kaip Lietuvos muzikos industrija atrodo Tavo akimis?

Šiuo metu industriją sulyginčiau su kalnu, kurio dar nepavyko užkariauti, bet kelionė į kalno viršūnę – startavo. Manau, kad visame pasaulyje padidėjęs muzikos kūrybos būdų, įrangos prieinamumas prisidėjo prie atlikėjų kiekio augimo, o tai apsunkina galimybę prasimušti į aukščiausią kalno tašką.

Kaip, tuomet, randi savo klausytoją ir kokį jį įsivaizduoji?

Į klausimą koks yra unikalus mano klausytojas atsakymo dar ieškau. Nors žinau, kad didžiausias klausytojų ratas yra mano artimoji aplinka ir žmonės, supantys juos, tačiau „Spotify“ statistika rodo platėjantį klausytojų horizontą. Vis dėlto, noriu tikėti, kad mano klausytojas – tai tas, kuris kūriniuose ieško jungties, neįprastų, tačiau malonių sąskambių. Tas, kuris atkreipia dėmesį į detales ir mėgaujasi jų atradimo procesu.

Ar pirmieji žingsniai muzikiniame kelyje – sudėtingi? Jei taip, kokie sunkumai kilo ir kaip su jais tvarkeisi (pvz. autoriniu teisių reikalai ir pan.)

Kalbant apie patį dainų įkėlimą į streaminim‘o platformas – ne, kelias nuo dainos sukūrimo ir jo patalpinimo į šias platformas nėra sudėtingas, nes tokios asociacijos kaip AGATA tikrai supaprastina visą šį procesą. Tačiau tolimesnis kelias – tikslinės auditorijos su savo kūriniu pasiekimas, promote‘inimas, ir pan. – yra tikrai sunkus, ypač kai tai bandai atlikti pats vienas.

Kas Tau, kaip pradedančiajam kūrėjui palengvina kelią muzikos industrijoje?

Tikėjimas savimi, motyvacija ir smalsumas. Tikrai negaliu sakyti, kad esu pilnai išsiaiškinęs muzikinės industrijos kelius, tačiau kurdamas muziką ir padėdamas ją apipavidalinti kitiems, žingsnis po žingsnio atrandu savo kelią.

2022/07/21

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________