GRUPIŲ JUZT IR SYNTHETIKA NARYS NIKITA KIRIUCHINAS:

„sintezatorius yra instrumentas, priverčiantis elektrą dainuoti“

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sintezatorius, nors iš pirmo žvilgsnio žinomas, bet dar svetimas elektroninis muzikos instrumentas, sintezuojantis garsus, dažnai Lietuvos muzikos gigantams tampa ant scenos draugiją palaikančiu ypatingu nariu. Tiesa, sintezatorius, net ir įgudusiems muzikos atlikėjams, vis dar yra mistinis instrumentas, tačiau jo sugebėjimas absoliučiai uždominuoti bei muzikai suteikti papildomą spalvą yra užburiantis.

Į sintezę pasinėręs elektroninės muzikos kompozicijos studentas, žinomų grupių JUZT ir SynthEtika narys Nikita Kiriuchinas yra dažnas įvairių muzikinių festivalių, tokių kaip Loftas Fest, Vilnius Jazz Festival, Vilnius Mama Jazz, svečias. Atlikėjas neslepia, kad šiuo metu jo stiprioji pusė yra sintezė: „Pastaruosius kelis metus didžiąją savo laiko dalį skiriu sintezės pagrindams – sintezatorių ir elektroninės muzikos kontekstams, jų istorijai ir praktiniams panaudojimams.“

Interviu su Nikita Kiriuchinu metu leidomės į šių instrumentų pažinimą bei jų dominuojamus muzikos žanrus. Taip pat atlikėjas pasidalino vertingais patarimais pradedantiems kūrėjams, norintiems pradėti savo muzikinę kelionę drauge su sintezatoriumi.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

KAS YRA SINTEZATORIUS?

Į klausimą „Kas yra sintezatorius?“ N. Kiriuchinas nedvejodamas atsako, kad sintezatorius yra instrumentas, priverčiantis elektrą dainuoti. „Anksčiau šie instrumentai buvo išskirtinai analoginiai, kartais labai griozdiški ir sunkiai perprantami, tačiau vystantis technologijoms ir tobulėjant skaitmenizavimui jie įgavo naujas formas ir funkcijas. Vystėsi, aišku, ir pats sintezės mokslas bei jos rūšis, tad atsirado daugiau galimybių sintezuoti garsus, nuo gyvų instrumentų kopijų iki pačių keisčiausių ir netikėčiausių garsų‘‘, – apie instrumentą pasakoja Nikita.

Pasak elektroninės muzikos kompozicijos studento, bazinius sintezatorius galima išskirstyti į du tipus: analoginius ir skaitmeninius. Interviu metu Nikita akcentavo analoginių instrumentų išskirtinumą, nes būtent juose elektra keliaudama per skirtingus garso modulius ir schemas, dažnai suteikia galutiniam garsui papildomų artefaktų ir nestabilumo, kas priduoda šioms šaltoms mašinoms gyvumo.

„Šie instrumentai kartais yra labai neprognozuojami, atrodo gyvena savo gyvenimą. Pavyzdžiui, sintezės pionieriams dažnai tekdavo kalibruoti savo analoginius instrumentus vidury koncerto, nes dėl besikeičiančios temperatūros instrumentas išsiderindavo, visai kaip organiškas instrumentas, trimitas arba smuikas. Labai keista – atrodo groji detaliai apskaičiuotu elektriniu prietaisu, reiškiasi gali tikėtis tam tikro stabilaus, apskaičiuoto rezultato, tačiau kartais jis gyvena savo gyvenimą ir su tuo reikia taikytis. Man tai atrodo labiau kaip žavus pliusas nei minusas. Atsiradus skaitmenai, ši problema buvo išspręsta, tačiau atsirado nauja – skaitmena visą laiką skamba taip pat“, – teigia N. Kiriuchinas.

NIKITOS KIRIUCHINO ASMENINĖ SINTEZATORIŲ KOLEKCIJA

Roland GO:KEYS: „Pirmas mano įsigytas sintezatorius. Beveik be jokių garso modifikacijos galimybių, tačiau su turtinga biblioteka, pilna ikoniškų tembrų kopijų.“ – N. Kiriuchinas

Korg MicroKorg XL: ‚,Legendinis skaitmeninis sintezatorius iš Korg, slepiantis savyje daug galimybių. Sąžiningai dar bandau priversti jį paklusti man ir vis besimokant suprantu, koks jis yra iš tikrųjų galingas.‘‘ – N. Kiriuchinas

Roland AIRA System-1 plug out: „Vienas mano mėgstamiausių, virtualus analogas (skaitmeninis sintezatorius). Tai buvo mano pirmasis sintezatorius, kuris leido pasileisti į subtraktyvinę sintezę. Smagumas tame, jog visos jo galimybės yra iš karto fiziškai pasiekiamos ant priekinės panelės su tam tikromis paslėptomis funkcijomis, tad norint kažką pakeisti užtenka pasukti sraigtukus (knobs) ir iškarto išgirsti rezultatą. Lyg koks žaidimas – sukinėji, spaudi, taip keisdamas garsus, tarytum lyg koks kosminio laivo kontroleris – nustatinėji kursą šviesmečiais tolyn.“ – N. Kiriuchinas

Behringer Crave: „Mano pirmasis analogas. Jis ypatingas tuo, kad priklauso taip vadinamiems „pusiau moduliniams“ sintezatoriams (semi-modular). Naudojant instrumento viršuje esantį „patch bay‘‘ galima sujungti atskirus garso modifikavimo objektus pagal savo nuožiūrą, taip praplečiant instrumento galimybes ir garso kraštovaizdį.“ – N. Kiriuchinas

IK Multimedia UNO Synth: ,,Vienas mažiausių mūsų šeimoje, tačiau nestokojantis jėgų perrėkti savo didesnius brolius.‘‘ – N. Kiriuchinas

Roland TR-8S „būgnų mašina“: „Pastaruoju metu teko nemažai domėtis būgnų mašinomis, juk jos yra taip pat svarbios sintezatorių pasaulyje kaip ir patys sintezatoriai. Paprastai paaiškinus, tai prietaisai, kuriuose sekvencerių (garsinių sekų generatorių) pagalba programuojami skirtingų perkusinių (ir ne tik) instrumentų/garsų besikartojantis ritminiai piešiniai. Su šiuo instrumentu dabartinės muzikos kontekste gali pilnai būti „one man band.“ – N. Kiriuchinas

APIE INSPIRACIJAS KURTI

Nikitos pirmoji pažintis su sintezatoriumi įvyko dar vaikystėje. Atlikėjas neslepia, kad prie dabartinės kūrybos su sintezatoriais pastūmėjo labai geras draugas Kazimieras Krulikovskis.

Paklaustas, iš kur ateina įkvėpimas kurti „ne visiems suprantamą muziką“, atlikėjas pabrėžia inspiracijų svarbą. Tačiau, kaip pats atlikėjas teigia, nors inspiracijos yra labai skirtingos, jas jungia savotiškos futurizmo ir retro-futurizmo idėjos.Mane labai žavi sci-fi ir ateities pasaulio vizijos – tiek utopinės, tiek distopinės, leidžiančios pasvajoti ir bandyti nuspėti, kas gi bus toliau. Technologinis progresas, leidžiantis priartėti prie atsakymų į klausimus: kas mes tokie, kur ir kodėl esame?‘‘ – atvirauja atlikėjas.

Nuo ko pradedi kurti muziką?

Nuo garso, nes muzika yra garso menas. Muzika, akademiškiau išsireiškiant, yra garsų išdėstymo laike ir erdvėje menas. Atrasti garsą, kuris inspiruoja Tave kažką daryti yra puiki pradžia. O kartu su tuo dalykai atsiskleidžia patys. Aš negaliu vienareikšmiškai pasakyti ką reikia daryti, o ko ne. Žmonės klausydami manęs ir darydami kaip aš netektų savo identiteto, o jiems atradus savus būdus išeitų kažkas tikrai įdomesnio ir reikšmingesnio. Kuriant su sintezatoriais tikrai yra tokių sričių ir situacijų, kuriose tą patį rezultatą galima pasiekti skirtingais būdais – tas suteikia puikias galimybes nebijoti, drąsiai eksperimentuoti ir kurti savo savitą skambesį bei muzikinį portretą.

Ar tavo futuristinė asmenybės dalis, norinti nuspėti ateitį, yra viena iš priežasčių pastūmėjusių kūrybą išreikšti sintezatoriaus pagalba, ieškant keistesnės muzikos sąskambių?

Manau, kad taip. Sintezatorius nėra jaunas instrumentas, jam yra daugiau nei pusšimtis metų ir net iki šiol šis instrumentas vienoj ar kitoj formoj turi savo vietą šiandienos pasaulyje. Dažnai tai lieka net nepastebėta didžiosios daugumos. Man jis vis dar šneka apie ateitį, vis pilnai nepažintas ir turintis potencialo toliau kurti ir žavėti. Juk jis tam ir buvo sukurtas – naujų garsų paieškoms. Šis instrumentas skleidžia ypatingą muzikinę spalvą, kuri man labai stipriai asocijuojasi su fantastiniais ir futuristiniais vaizdiniais.

Ar egzistuoja receptas, kuris gali padėti atrinkti tinkamų garsų derinius?

Muzikos klausymasis. Tikrai yra tam tikros garsų derinimo tradicijos, kurios bendrai yra suvokiamos kaip gražios, teisingos, tinkamos. Tačiau, manau, geriausias būdas „teisingai‘‘ išmokti parinkti garsus – klausytis ir atkreipti dėmesį į tai, kas patinka Tau, nes elektroninės muzikos pasaulyje vienas svarbiausių ir individualiausių aspektų yra pats garsas ir tembras.

Nikita pasidalino, kad tarp asmeninių inspiracinių autoritetų puikuojasi ir tokios pasaulyje žinomos grupės bei atlikėjai kaip Daft Punk, S U R V I V E, Now Vs Now, John Carpenter, Ludwig Goransson, Gesaffelstein, Flying Lotus, Alessandro Cortini, Uxui, Sombre Lux, Wojciech Golczewski, Mike Dean. Nors ir kai kurios inspiracijos turi intenciją kisti, pavyzdžiui, grupė Daft Punk, pasak jo, jau ilgą laiką lydi jį kūrybiniame kelyje.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

SINTEZATORIAUS VAIDMUO MUZIKOJE

Nors pats sintezatorius kaip instrumentas muzikoje yra naudojamas vis plačiau dėl galimybės pritaikyti jo įvairiapusiškumą, Nikita pabrėžia šio instrumento įtaką muzikos žanrams bei jų kūrėjams/atlikėjams.

„Šio instrumento garsinės savybės iš tikrųjų yra stulbinančios. Didžioji dalis organinių instrumentų turi savo garsines limitacijas: registrą, tembrą, garsumą, polifoniškumą ir t.t. Tai reiškia, jog visi instrumentai daugiau ar mažiau tinka atlikti tik tam tikras funkcijas. Pavyzdžiui, smuikas – jis puikiai tinka atlikti melodijos partiją orkestre, tačiau niekaip negalėtų atlikti boso funkcijos, nes neturi galimybės groti pakankamai žemame registre. Sintezatorius, šiuo atveju, yra kas kita. Net mažiausias sintezatoriukas galėtų vienu momentu atlikti sodriai skambančią bosinę liniją ir greitai peršokęs į aukštą registrą atlikti subtiliai skambančią melodiją. Turint atitinkamą modelį, atlikėjas gali neapsiriboti viena funkcija. Jis turi galimybę pasirinkti sau norimą poziciją (bosas, melodija, harmonija, efektai ir netgi perkusija ir ritmas) per jas šokinėti ir atlikti kelias vienu metu“, – apie instrumentą pasakoja Nikita.

Nuo dainuojamosios iki psichodelinės muzikos. Žanrų atžvilgiu, ar sintezatorius turi savo instrumentines ribas?

Na, aš turiu supratimą, jog kiekvienas instrumentas neša savo spalvą ir ne visos jos tarpusavyje gali estetiškai derėti. Plačiai paėmus, sintezatorius turi gigantiškas galimybes. Tai yra instrumentas, kuris gali padaryti beveik viską. Vienintelė riba yra individualus kūrėjo kultūrinis išprusimas, fantazija ir kūrybiškumas.

Kaip tau atrodo, ar sintezatoriaus vieta yra tik muzikos įrašų studijoje?

Ten tik didelių ir senų sintezatorių vieta. Kai kurie jų reikalauja tikrai daug vietos bei investicijų ir tik didelės studijos gali sau juos leisti bei išlaikyti, bet ne. Šiandien rinkoje yra modelių, leidžiančių groti ir sintezuoti garsus gulint ant sofos arba būnant gamtoje toli nuo elektros šaltinių. Pigūs, daugiafunkcionalūs, patogūs (maitinami baterijomis), lengvai perprantami, intuityvūs bei puikiai skambantys. Sintezatorių vieta yra ten, kur esi Tu.

Kaip manai, ar Lietuvos auditorija yra pakankamai užaugusi ir pasiruošusi tokiai muzikai?

Ne visai. Ji netaps pasiruošusia savaime, ją turi kažkas paruošti, išmokyti. Turi nuolat atsirasti žmonės, kurie nori kažką keisti ir daryti naujai eksperimentuojant, rizikuojant. Geras pavyzdys yra su underground‘u. Dažniausiai jame atsiranda naujovės, kurios laikui patikrinus dažnai peržengia į mainstream‘ą. Taip buvo ir su dubstepu ir trepu. Abu gimė undergrounde ir vėliau pakilo (arba nusileido, čia jau kaip kam) į mainstream‘ą. Toks yra tas mainstream‘as, visad besidairantis į savo talentingą brolį – underground‘ą. Kiek teko pastebėti, sintezatoriai visad patraukia žmonių dėmesį. Manau, kiekvienam yra bent kažkiek įdomu, vien dėl to kad jų skleidžiami garsai yra, taip pasakius „ne iš šio pasaulio“, tas natūraliai, net pasąmoniškai atkreipia mūsų dėmesį. Problema gal ir tame, kad jais grojant ant scenos atlikėjas neatrodo taip sexy (charizmatiškai), kaip pavyzdžiui koks gitaristas ar būgnininkas (kas, nemeluojant sau, yra didelė gyvo atlikimo/pasirodymo dalis), nes judėjimas su jais yra gan apribotas, bet prie to galima prisitaikyti ir kompensuoti kitais būdais.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

PRADEDANTIEMS MUZIKOS ATLIKĖJAMS

Sintezatorių yra pačių įvairiausių, jie skiriais ne tik rūšimis, bet ir juose esamais parametrais, būtent dėl to atradus norą įvaldyti šį instrumentą yra sunku atrasti savąjį atspirties tašką. Pirmiausiai, Nikita kiekvienam norinčiam pataria išsiaiškinti, kokio instrumento jam reikia (kalbant apie instrumentus, kurie leidžia pačiam sintezuoti ir modifikuoti garsus): ar monofoninio (galinčio groti tik vieną garsą vienu metu) ar polifoninio (galinčio groti 4, 8, 16 ar daugiau garsų vienu metu).

„Prieš perkant sintezatorių dažnas žmogus nežino, kad yra toks dalykas kaip instrumento polifonija. Nusiperka sau mažą, pigų sintezatorių nežinodamas, jog jis turi apribojimus ir negali groti daugiau nei vieną ar kelis garsus vienu metu. Jei neteko su tuo susidurti, rekomenduoju būtinai pasidomėti kas yra instrumento polifonija ir kaip ji daro įtaką kūrybinėms galimybėms. Pasistenk išsiaiškinti, ką norėtum veikti su tuo instrumentu: ar kurti melodijas ir bosines linijas, ar groti plačius daugiabalsius akordus“, – teigia Nikita Kiriuchinas.

Kokį sintezatorių galėtum rekomenduoti įsigyti pradedančiam muzikos kūrėjui?

Tokį, kuris tave inspiruoja. Visiškai nesvarbu koks tai sintezatorius ir kokias funkcijas jis atlieka, jei prisėdus prie jo jautiesi inspiruotas/a – jis tavo draugas. Čia kaip renkantis instrumentą muzikos mokykloje. Geriausiai rinktis tai, kas tavyje uždega liepsną, kieno skambėjimas rezonuoja su tavo širdimi ir prie ko prisiliečiant staiga atsiveria naujas pasaulis. Ir visai nesvarbu ar tai brangus, ar pigus instrumentas, turintis daugiau ar mažiau galimybių, galintis sintezuoti ar tik groti jau įrašytus garsus. Svarbu, kad inspiruoja ir norisi prie jo sugrįžti.

Manau, pačioje pradžioje nereikia žiūrėti, ar tai yra analoginis ar skaitmeninis instrumentas (virtualus analogas). Dabar yra sukurtos labai geros technologijos, kurios puikiai emuliuoja analogus. Vienas iš pavyzdžių, Roland, turi savo ACB (analog circuit behaviour) technologiją, kuri skaitmeniniu būdu kopijuoja analoginių elementų funkcionavimą. Jie skamba puikiai, skirtumas jaučiamas tik įgudusiems meistrams (jei aplamai jaučiamas) ir jie yra žymiai pigesni.

Reikia tik suprasti, kad tai reikalauja laiko – visko neišmoksi per vieną vakarą. Man tai užtruko, nes aš iki šiol mokausi ir dar turiu DAAAAUG ko išmokti. Šio kelio pradžioje įsigijau instrumentą ir pradėjau su juo tiesiog žaisti ir kai tik užeidavo noras ir laikas, ieškodavau informacijos, paaiškinančios dalių veikimo principus ir sintezės pagrindus – taip natūraliai, neskubėdamas mokiausi savo tempu.

Su kokiomis problemomis susidūrei pradėjęs kurti muziką pačioje pradžioje?

Iki šiol kūrybos procesas man yra kaip savotiškas identiteto ir braižo išgryninimas. Aš negaliu pradėti kurti iki kol aš bent bendrai nesusipažįstu su dalyką sudarančiais „kas, kaip ir kodėl?“. Tai yra labai didelis prakeikimas, nes ilgą laiką aš tiesiog ieškau informacijos. Iš dalies tai yra gerai, nes aš gaunu platų požiūrį apie rūpimas temas, jų kontekstus ir specifikas. Bet galiausiai yra svarbu ne tai ką aš mąstau, o tai, ką aš darau. Kūrėjas yra geras kūrėjas dėl to, ką jis kuria, o ne dėl to, ką galvoja.

Dalykai, kurių rekomenduoji vengti pradedantiems muzikos atlikėjams, kuriantiems muziką su sintezatoriumi?

Aš nežinau, ar yra ko vengti. Gal nepaminėta liko kompiuterinių sintezavimo programų tema. Didžioji dalis jų turi žymiai daugiau galimybių nei bet koks fizinis sintezatorius ir dažna jų yra nemokama, pavyzdžiui, „Vital“, „VCV RACK“ ir daugelis kitų. Rekomenduočiau nenuliūsti, jei tokie variantai pasirodys sunkiai perprantami ir mažiau žavūs. Man pačiam, į muziką atėjusiam iš atlikimo pusės, liesti instrumentą ir fiziškai su juo kontaktuoti yra neatsiejama muzikinio potyrio dalis, gal taip yra ir Tau.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

2022/01/06

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________