ŠVĘSKIME KOVO 11 - ĄJĄ SU BJELLE

– apie patriotizmą muzikoje, dainuojamąją poeziją ir laisvę kurti

Agnės Bekeraitytės nuotrauka

Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, tautai gyvybiškai svarbi dėl begalės aspektų. Atkuriamasis Seimas, pasirašydamas aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, ne tik padarė didelį politinį žingsnį, bet ir gerino kultūrinį tautos pagrindą.

Kiek šiuolaikiniame pasaulyje dar svarbus ir aktualus patriotizmas muzikoje? Kokia yra laisvės kurti ir mokytis reikšmė jaunam žmogui? Tai klausimai, kuriuos šią ypatingą mūsų šalies dieną aptarėme kartu su dainų autore, kompozitore, atlikėja ir Asociacijos LATGA Tarybos prezidente Raminta Naujanyte - Bjelle. Kviečiame skaityti!

Seniau Tavo muzikos skambesį galėjome sieti su dainuojamąja poezija. Kas atvedė Tave į tokią kryptį?

Aš užaugau mylėdama literatūrą, bet muzikinis pagrindas buvo roko muzika, labiau toks miksas. J O dainuojamoji poezija galbūt artima todėl, kad sureikšminu žodžių prasmę savo dainose ir neretai įsiklausau į kitų klausomų atlikėjų žodžius.

Šiuo metu daug dirbi su naujomis technologijomis ir interaktyviąja muzika. Kas paskatino pereiti prie absoliučiai kitokio stiliaus, kūrybos būdo?

Stilius absoliučiai tikrai nepasikeitė, tačiau augu ir ieškau, kas skatina atrasti naujus atlikimo būdus, ieškoti kitų, pačiai įdomių sprendimų.

Ar nebūna taip, kad naujoje savo muzikoje atrandi dainuojamosios poezijos skambesio? Ar atvirkščiai, stengiesi išvengti koreliacijos?

Manau, kad būtų labai sunku kurti stengiantis atitikti tam tikro stiliaus reikalavimus. Nauji skambesiai ateina natūraliai, ieškant būdo, kaip realizuoti idėjas. Analizuodama savo kūrybą atrandu įvairių stilių fragmentų. Man svarbus muzikos ir žodžių ryšys, instrumentų tembrų ir vokalo sinergija.

Ką apskritai Tau reiškia dainuojamoji poezija? Ar kelia sentimentus?

Dainuojamoji poezija šiai dienai labai kintanti ir atsinaujinanti, tačiau kaip ir sakiau prieš tai, labai linkiu neapsibrėžti stilistinių rėmų klausantis muzikos, o ypač, kai jos yra tiek daug! 

Ką Tu asmeniškai laikai patriotiškumu muzikoje?

Patriotiškumas muzikoje, mano nuomone, gali būti siejamas su muzikos autoriaus noru identifikuoti save kaip tos šalies kūrėją. Visi mes kuriame arba turime tam tikrą asmeninį identitetą, tačiau sąmoningai galima save pozicionuoti kaip pasaulio, globalų žmogų, arba pabrėžti savo kilmę, šaknis.

Kristijono Igno Avižinio nuotraukos

Kaip manai, kiek šių dienų Lietuvoje yra aktualu kurti patriotiškumą skatinančias dainas?

Manau visais laikais yra aktualu kurti dainas, turinčias patriotiškumo gyslelę, tačiau svarbu nebrukti meilės Lietuvai, svarbu dainose kalbėti netiesmukai, svarbu atrasti, ką klausytojas iš tiesų nori gerbti ir prisiminti.

Ar pačiai yra tekę prieš plačią auditoriją giedoti Lietuvos himną? Jei taip, koks jausmas aplanko tuo metu?

Teko ir ne kartą. J Jausmas lyg sakytum tam tikrą priesaiką. Giedodama himną dideliame žmonių būryje jaučiu tarsi atliktume ritualą, kuris visus apjungia. Vienai giedoti nėra taip prasminga, magija atsitinka giedant visiems kartu.

Daug laiko savo gyvenime praleidai svetur. Ar teko susidurti su lietuvišku patriotiškumu užsienyje?  Jei taip, per kokias muzikines apraiškas tai vyko?

Ne kartą teko dainuoti autorines ir kitų Lietuvos autorių dainas užsienyje. Kai dainuoju lietuvių bendruomenėms užsienyje, suprantu, kad jie didesni patriotai nei mes, gyvenantys Lietuvoje. Kai dainuoju lietuvių kalba užsieniečiams – vyksta sintezė, kai kalba sukuria unikalumo jausmą ir tuo pačiu klausytojai susipažįsta su mūsų kultūros dalele.

Seniau, sovietmečiu, muzikos pasaulis Lietuvoje buvo kitoks: muzikos iš Vakarų buvo klausomasi tarpusavyje besikeičiant plokštelėmis, ieškant radijo bangų iš kitų, ne vien rusišką muziką transliuojančių valstybių... Dabar esame nepriklausomi – galime laisvai mėgautis muzika, mokytis jos ir kurti nebijant suvaržymų. Žinome, kad esi LMTA lektorė.  Koks jausmas yra prisidėti prie muzikos edukacijos?

 Taip, iš tiesų, šiai dienai klausytis ir žiūrėti meno kūrinius legaliai yra žymiai paprasčiau nei prieš trisdešimt metų. Meno vartotojai, galime sakyti, visi mes, po truputį suprantame, kodėl verta investuoti į legalų turinį. Bet tuo pačiu lengva ir pasiklysti, kai pasiūlos yra tiek daug. Todėl svarbu suprasti, kas mums asmeniškai patinka, svarbu ugdyti asmeninį estetinį suvokimą, kas artima ir gražu, nes kitaip mus pasiekia geriau išpjarinti meno kūriniai. 

Mai Kushida nuotraukos

Kaip manai, ar svarbu yra informuoti jaunąją kartą apie tai, kokia buvo muzikinė padėtis sovietmečiu? Ar muzikos edukacija skatina patriotiškumą?

Manau, kad jaunajai kartai svarbu žinoti ir suprasti, kaip kinta muzikos ir kitų menų sklaida dėl naujųjų technologijų vystymosi ir istorinio konteksto. Tačiau patriotiškumas, mano suvokimu, yra kompleksiška būsena, todėl nedrąsu teigti, kad edukacija apie muzikos sklaidą skatina ir veikia kaip stimulas būti patriotišku.

Kovo 11-osios proga skaitytojus sveikina visa MusicLab komanda. Džiaugiamės, kad esame laisvi kurti, laisvi dalintis savo kūryba. Turime galimybę muzikos garsais keisti ir kurti pasaulį. Todėl švęskime muziką!